Lietuvoje apklaustų ūkininkų manymu, neregistruotų arba nelegaliai įvežtų augalų apsaugos produktų mūsų rinkoje yra daugiau kaip 22 proc. O Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) kartu su UAB „Ekskomisarų biuras“ atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 2010-2011 metais šalyje nelegalius arba falsifikuotus pesticidus įsigijo bei naudojo dauguma stambiųjų tikrintų žemės ūkio bendrovių. Jose tokie produktai sudarė iki 50 proc. augalų apsaugos priemonių!
Nelegalių pesticidų naudojimas paplitęs ne tik mūsų šalyje, bet ir visoje Europoje. Todėl nenuostabu, kad augalų apsaugos produktų gamintojai kyla į kovą, nes jiems tai atneša milijoninių nuostolių. Tačiau kova sunki, nes tenka susidurti su organizuotu ekonominiu nusikalstamumu.
Nelegalių pesticidų tiekėjai garantijų neteikia
LAAA kartu su Lietuvos muitine surengė seminarą „Augalų apsaugos produktų importo kontrolė ir falsifikuotų produktų indentifikavimas“, kurio metu išsamiai aptarta minėta problema, apžvelgti nuveikti darbai.
Kaip sakė LAAA direktorė Aušra Beniulienė, augalų apsaugos produktų gamintojams dabar reikia susintentinti vis daugiau medžiagų, kad būtų atrasta nauja, tokia, kuri atitiktų griežtus saugumo reikalavimus ją naudojant žemės ūkyje. Prireikia maždaug dešimties metų, kol gaunama nauja veiklioji medžiaga, ir tai kainuoja milijonus.
Vertindami naujas augalų apsaugos medžiagas, kad būtų garantuotas jų saugumas žmogui ir aplinkai, dirba daugybė ekspertų. Pesticidų gamintojai turi suderinti iš pirmo žvilgsnio nederančius dalykus: kad produktas nužudytų kenkėjus, sunaikintų augalų ligų pradus ar piktžoles, o drauge būtų kuo mažiau pavojingas žmogui ir aplinkai. Tarp šių dviejų dalykų turi būti išlaikytas balansas. Tik tuomet nauji produktai registruojami ir platinami šalių žemės ūkyje.
O kokias garantijas teikia nelegalių chemikalų tiekėjai? Jokių! Pasak A.Beniulienės, originalių ir falsifikuotų pesticidų chromatografinė analizė rodo aiškius jų skirtumus. Falsifikatas taip pat gali turėti tą pačią veikliąją medžiagą, kaip ir originalas, tačiau jame yra neišvalytų priemaišų, kurios paprastai yra ypač toksiškos žmogui, gamtai. Todėl LAAA ragina žemdirbius būti sąmoningus ir pirkti bei naudoti savo laukuose tik registruotus, žinomų gamintojų produktus, kuriuos tiekia legalūs, leidimus turintys pardavėjai.
Falsifikuojami visų gamintojų produktai
Tačiau ne visi žemdirbiai šių raginimų paiso. Dažnas susivilioja nelegaliais augalų apsaugos produktais dėl jų mažesnės kainos. Kai kurie nelegalūs chemikalai parduodami net 50 proc. pigiau negu tokių pat registruotų produktų savikaina. Viešai prisipažinti naudojantys tokius chemikalus žmonės nenori, nes žino, kad tai nelegalu.
Pernai LAAA inicijavo apklausą, kurią atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Sprinter tyrimai“. Apklausus tūkstantį ūkininkų paaiškėjo, kad tik 42 proc. jų manė, jog Lietuvoje galima naudoti tik šalyje registruotus augalų apsaugos produktus. Dar 37 proc. nurodė, jog, jų manymu, leistini visi ES registruoti produktai. 19 proc. įsitikinę, jog galima naudoti visus augalų apsaugos produktus, jei jų veikliosios medžiagos atitinka registruotų produktų veikliąsias medžiagas. Apklaustųjų manymu, neregistruotų arba nelegalių įvežtų augalų apsaugos produktų rinkoje yra daugiau kaip 22 proc.
Dar „įspūdingesnius“ skaičius pateikia UAB „Ekskomisarų biuras“, kuris kartu su LAAA, bendradarbiaujant policijai, muitinei bei Valstybinei augalininkystės tarnybai (VAT), pernai ir šiemet vykdė nelegalių augalų apsaugos produktų apyvartos užkardymo bei tyrimų projektą. Kaip sakė „Ekskomisarų biuro“ prekių ženklų apsaugos skyriaus vadovas Rimgaudas Pilka, operacija susidėjo iš kelių etapų: pirmiausia ieškota nelegalių chemikalų platintojų, vėliau aiškintasi, kas yra jų naudotojai, po to – importuotojai. Nustatytos šešios galimai nelegalių chemikalų pardavimo vietos.
Atlikti policijos reidai. Pavyzdžiui, Kaune rasta oficiali parduotuvė, kurioje buvo prekiaujama nelegaliais pesticidais. Rokiškio r. irgi nustatyta tokių chemikalų sandėliavimo vieta, asmuo, kuris juos pilstė ir platino.
Šiaulių r. išaiškintas platintojas, kuris įveždavo ir parduodavo nelegalius produktus. Netikrų chemikalų platintojai taip pat nustatyti Vilkaviškio ir Pakruojo rajonuose. Paimti šių chemikalų pavyzdžiai, atliktos jų ekspertizės parodė, kad produktai tikrai buvo nelegalūs, falsifikuoti. Visa produkcija, teismo sprendimu, konfiskuota.
Pasak R. Pilkos, falsifikuojami visų oficialių augalų apsaugos priemonių gamintojų produktai.
Lietuva - tranzitinė šalis
Aiškinantis, kas yra nelegalių chemikalų naudotojai, buvo tikrinamos didžiausios žemės ūkio bendrovės, daugiausia Vidurio Lietuvoje, derlingiausiuose rajonuose. Jose rasta nelegalių produktų, kurie buvo išpilstyti Rokiškyje. Tikrintos žemės ūkio bendrovės naudojo net iki 50 proc. nelegalių chemikalų.
„Ekskomisarų biuras“ nustatė, kad falsifikuotų pesticidų įvežimu į mūsų šalį, gamyba ir platinimu užsiima organizuotos grupuotės, kurios veikia Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Tauragės apskrityse. Prekyba nelegaliais chemikalais pagal apimtis, manoma, yra trečioje vietoje po narkotikų ir tabako. Pasak R. Pilkos, metinė nelegalių pesticidų apyvarta Lietuvoje gali siekti beveik 200 mln. Lt.
Tai, kad nelegalių pesticidų platinimas yra gerai organizuota tarptautinio masto nusikalstama veikla, tvirtina ir seminare dalyvavę užsienio svečiai, atstovaujantys pesticidų gamintojams bei jų organizacijoms. O Lietuva, kaip ir kitos Baltijos valstybės, nelegalių chemikalų platinimo atžvilgiu yra tranzitinės šalys, nes turi uostus ir sienas su Rytų kaimynėmis.
Per Lietuvos muitinę pravažiuoja tūkstančiai tonų augalų apsaugos produktų. Kaip sakė Rolandas Jurgaitis, Muitinės departamento Procedūrų priežiūros skyriaus viršininko pavaduotojas, pernai į mūsų šalį įvežta 1,8 mln. t, o šiemet per dešimt mėnesių – beveik 1,5 mln. t augalų apsaugos produktų. Iš jų Lietuvoje lieka mažesnioji dalis, nes daug pesticidų išvežami į kitas šalis. Tarp oficialiai vežamų pesticidų nelegalių ar falsifikuotų Lietuvos muitinė beveik nesulaiko. Pernai buvo tik vienas toks atvejis. Pasak R. Jurgaičio, nelegalūs verslininkai turi kitų landų, per muitinę gali ir nevažiuoti. Tą patvirtina ir VAT direktorius Evaldas Čijauskas. Pasak jo, neretai chemikalai įvežami atskirais komponentais, o po to slaptuose cechuose, sandėliuose sujungiami.
Gamina kinai, o platina patys europiečiai
„Nelegalūs pesticidai – visos Europos problema. ES tiesiog atakuoja nelegalūs produktai, kurie pirmiausia gabenami į uostus. Lietuva – vienas importo taškų. Nors nelegalūs chemikalai dažnai gaminami trečiosiose šalyse, tokiose kaip Kinija, organizuota nusikalstama veikla užsiima patys europiečiai“, - sakė Tomas McHalle, „DuPont Crop Protection“ atstovas.
Pernai ES buvo konfiskuota 606 t nelegalių pesticidų, o šiemet jau daugiau kaip 1 tūkst. t. Tačiau šie kiekiai, galima sakyti, yra tik lašas jūroje, nes net ir įtarus nelegaliu platinimu nėra taip paprasta tai įrodyti. Dažnai Kinijoje pagaminti, ES neregistruoti chemikalai į Bendriją vežami ne tik per jūrų, bet ir per oro uostus.
Prieš dvejus metus į Budapešto oro uostą iš Pekino atskrido keleivinis (!) lėktuvas, kuris gabeno 4 t nelegalių chemikalų, pavadintų emulsikliais. Jų pavojingumas prilygintas toną sveriančiai bombai. Tačiau dėl šio įvykio niekas nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes nerasta įrodymų.
Pavyzdžiui, Latvijoje buvo sulaikytas konteineris, įtariama, nelegalių herbicidų. Jis dvejus metus prastovėjo sulaikytas, tačiau nepavyko rasti įrodymų, kad chemikalai tikrai falsifikuoti. Yra žinių, kad dabar tas konteineris keliauja kažkur Afrikoje. Falsifikuotų pesticidų platintojai irgi tobulėja, jie moka padirbti nuo originalo beveik nesiskiriančias etiketes, suklastotus prekių ženklus ir pan.
„Nelegali prekyba pesticidais – nusikaltimas žmonių sveikatai. Tačiau įvežėjai siekia pelno ir nepaiso jokio saugumo. Tuo tarpu Indonezijoje už tokią veiklą įkalinama“, - sako T. McHalle.
Užsienio ekspertai, kurie aiškinasi nelegalių pesticidų kelius, teigia, kad jie būna organizuoti itin painiai. Chemikalai, dažnai pavadinti ne tuo, kas iš tiesų yra, aplukdomi į Europos jūrų uostus. Iš jų gabenami į kokią nors kitą šalį, pavyzdžiui, Vengriją, ten sandėliuojami. Chemikalus importuojančios firmos dažnai būna registruotos trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, Panamoje. Todėl net prekių sulaikymo atveju sunku tokias fiktyvias firmas rasti. Po to medžiagos keliauja į Rytus, ten gali būti pilstomos, pakuojamos. O iš Rytų jau grįžta į kitas ES šalis kaip augalų apsaugos produktai. Yra atvejų, kai falsifikuoti produktai konfiskuojami, bet vėliau jie vėl atsiduria rinkoje. Manoma, kad Europos žemės ūkyje nelegalūs pesticidai sudaro apie penktadalį jų sunaudojamo kiekio.
Pasak Gervino Bouillon, Europos augalų apsaugos asociacijos atstovo, 2007 m. pasaulyje prekyba nelegaliais pesticidais sudarė 5-7 proc., o pernai – jau daugiau kaip 10 proc. augalų apsaugos produktų rinkos. Žinant, kad pasaulio pesticidų rinka 2009 m. siekė 46 mlrd. JAV dolerių, nelegalių produktų rinka „atsiriekia“ daugiau kaip 4 mlrd. dolerių.
Ragina būti sąmoningus
Žinant tokią situaciją akivaizdu, kad nelegalių pesticidų gamyba ir platinimas yra pasaulinio masto problema ir kova su ja yra ne vienos institucijos reikalas. Seminare konstatuota, kad geresnių kovos su nelegaliais pesticidais rezultatų galima pasiekti taikant prevencines priemones, bendradarbiaujant kontrolės institucijoms ne tik šalies, bet visos ES mastu.
Labai svarbus pačių žemdirbių apsisprendimas. LAAA, augalų apsaugos produktų gamintojai kviečia žemdirbius būti sąmoningus ir nepirkti bei nenaudoti nelegalių, falsifikuotų pesticidų.
Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Aušra Beniulienė Muitinės departamento Procedūrų priežiūros skyriaus viršininko pavaduotojui Rolandui Jurgaičiui rodo, jog nelegalių pesticidų gamintojai dabar sugeba taip suklastoti pakuotes, prekių ženklus, kad iš pirmo žvilgsnio ne visuomet galima atskirti, kurie augalų apsaugos produktai tikri (nuotraukoje – kairėje), o kurie ne (dešinėje).