Festivalyje „Nepatogus kinas“ filmą apie S.Magnitskį „Teisingumas Sergejui“ pristatęs 45 metų amerikietis teisininkas Jamisonas Firestone'as geriau nei bet kas žino, į kokią korupcijos, represijų ir nebaudžiamumo mėsmalę pateko jo kolega – daugiausia užsienio verslininkams atstovaujančioje teisininkų firmoje jiedu kartu dirbo maždaug 15 metų.
Mokesčių teisės specialistas S.Magnitskis atstovavo investiciniam fondui „Hermitage Capital“, į kurį ir pasikėsino aukšti Rusijos valdžios pareigūnai.
Dabar visame pasaulyje linksniuojama istorija prasidėjo, kai į „Hermitage Capital“, kurios vadovas Williamas Browderis palankiai vertino Rusijos premjero Vladimiro Putino politiką ir net buvusio „Jukos“ vadovo Michailo Chodorkovskio kalinimą, biurą Maskvoje pasibeldė civilių drabužiais vilkintys pareigūnai. Tokio paties vizito sulaukė ir teisės firma, kurioje dirbo S.Firestone'as ir S.Magnitskis.
Kratas įvykdę pareigūnai ne tik išsinešė daugumą dokumentų ir oficialius antspaudus. Po kelių dienų „Hermitage Capital“ sužinojo, kad jai jau nebepriklauso trys antrinės jos įmonės. Negana to, perregistravę tris kompanijas kitų savininkų vardu sąmokslininkai paprašė valstybės grąžinti 230 mln. dolerių sumokėtų mokesčių.
Kai S.Magnitskis atskleidė šią Rusijos istorijoje didžiausią mokesčių vagystės aferą, jam už tai teko sumokėti didžiausią kainą. Neįtikėtina, bet jis pats buvo apkaltintas mokestiniais nusikaltimais, įkištas į kalėjimą, kur buvo ne tik laikomas šiurpiomis sąlygomis, mušamas, bet ir net sunkiai sirgdamas nesulaukė medikų pagalbos. S.Magnitskis kalėjime mirė būdamas 37-erių.
Kolega J.Firestone'as ir pats rizikavo patekti į kalėjimą – jau rutuliojantis S.Magnitskio sagai, prieš J.Firestone'ą taip pat buvo sufabrikuota mokesčių byla. Nuo to laiko jis savo kovą už teisingumą tęsia iš Londono.
- Nuo S.Magnitskio mirties praėjo beveik dveji metai, per kuriuos buvo sukurtas filmas „Teisingumas Sergejui“, apie šią bylą vis dažniau kalba Vakarų lyderiai. Ar per tuos dvejus metus toli pasistūmėjote siekdami teisingumo Sergejui?
- Tai, kas įvyko pasirodžius filmui, šokiruoja. Aš, kiti S.Magnitskio kolegos, W.Browderis nutarėme atlikti tyrimą. Vadovavomės natūralia logika – kai kažkas gauna pinigų, juos ir leidžia. Taigi mes nusprendėme pasidomėti, kas atsitiko su tais mokesčių tarnybos ir teisėsaugos pareigūnais, kai buvo įvykdytas nusikaltimas.
Ir ką – visi jie praturtėjo. Pareigūno Artiomo Kuznecovo, kuris areštavo S.Magnitskį, tėvų pensininkų vardu buvo deklaruotas maždaug 3 mln. dolerių vertės turtas, įskaitant namą, kuriame jis gyvena, ir automobilį, kurį jis vairuoja.
O štai majoro Pavelo Karpovo, kuris pradėjo bylą prieš Sergejų, motinos vardu buvo deklaruotas milijono dolerių turtas. Pagal oficialius dokumentus matome, kad 62 metų moteriai priklauso automobilių „Porche“ kolekcija.
Neįtikėtinai praturtėjo ir mokesčių tarnybos pareigūnai, dalyvavę nusikalstamoje mokesčių gražinimo schemoje. Viena jų kelios savaitės po neteisėtos finansinės operacijos iš sąskaitos Šveicarijoje nusipirko du butus Dubajuje, kurių kiekvieno vertė – apie du milijonai dolerių. Tą patį po dienos padarė ir jos pavaduotoja.
Taigi mes nufilmavome kelis tokio masto korupciją demaskuojančius siužetus. Rusijos vyriausybė šiuo požiūriu turėjo pasirinkimą. Jos atstovai galėjo pasakyti, kad S.Magnitskis yra didvyris, atskleidęs milžiniško masto korupciją, ir buvo nustatyti už tokį nusikaltimą atsakingi asmenys. Tačiau buvo nuspręsta ginti tuos pareigūnus.
Maždaug prieš metus, per pirmąsias S.Magnitskio mirties metines, vyriausybės atstovai sušaukė spaudos konferenciją ir paskelbė, kad jų atliktas mokesčių vagystės tyrimas parodė, kad su S.Magnitskio areštu susiję pareigūnai yra daug dirbantys, dori ir nekalti pareigūnai, viso labo turintys turtingus tėvus. Taip pat buvo pareikšta, kad mokesčių tarnybos pareigūnai buvo įvilioti į spąstus ir dėl to neteisėtai grąžino mokesčius, o šių sutuoktiniai viso labo yra sėkmingi verslininkai.
Negana to, buvo paskelbta, kad nebeįmanoma į valstybės biudžetą grąžinti neteisėtai grąžintų pinigų, nes autobusiukas, kuris gabeno banko dokumentus, pateko į avariją ir susprogo su visais dokumentais.
Be to, tos pačios spaudos konferencijos metu buvo paskelbta, kad nebeįmanoma nuteisti banko valdytojo, kuris taip pat įspūdingai pasipelnė iš šios istorijos. Mat jis penkios minutės iki pirmojo neteisėto pinigų pervedimo perdavė savo pareigas kitam žmogui, o šis netikėtai žuvo. Kaip? Manydamas, kad žengia į savo statomo namo balkoną, kurio apskritai nebuvo.
Galiausiai, kai visai tai buvo paskelbta šoko apimtiems žurnalistams, dar buvo pranešta, kad S.Magnitskis pats asmeniškai atsakingas už nusikaltimą, apie kurį pranešė. Tačiau kadangi jis jau miręs, bylą buvo nutraukta.
- Kaip Rusijoje sureaguota į tokias oficialių pareigūnų išvadas?
- Galite įsivaizduoti, kad tokie pareiškimai sukėlė milžinišką įtūžį. Tokį, kad prezidentas Dmitrijus Medvedevas įpareigojo Žmogus teisių komisiją ištirti S.Magnitskio arešto, kankinimų ir mirties aplinkybes bei pačią mokesčių vagystę.
Šių metų liepos mėnesį ši komisija pristatė pirmąsias savo išvadas – kad visa prieš S.Magnitskį iškelta byla buvo sufabrikuota ir kad kiekvieną kartą, kai S.Magnitskis ir jo bendražygiai bandė įrodinėti savo tiesą, Vidaus reikalų ministerija, Generalinė prokuratūra ir Tyrimų komitetas veikė kartu ir darė viską, kad jiems sutrukdytų.
Taip pat paskelbta, kad tardytojai kalėjime S.Magnitskiui ne tik sukūrė pragariškas sąlygas, kurios jį susargdino (kasos uždegimu. - Red.), bet ir neleido jam gauti medicininės pagalbos tol, kol jau buvo per vėlu. Kai jau buvo ypač prastos sveikatos, S.Magnitskis buvo perkeltas į specialią vienutę, prirakintas prie lovos, o galiausiai jį guminėmis lazdomis žiauriai sumušė aštuoni pareigūnai ir pasišalino palikdami jį numirti. Kai vienutės duris atidarė medikai, S.Magnitskis jau buvo miręs.
Tačiau nepaisant tokių prezidentinės komisijos išvadų, reakcija į ataskaitą buvo visiškai ne tokia, kokios būtų galima tikėtis tokiomis aplinkybėmis. Vietoj to, kad pradėtų bylą prieš tuos pareigūnus, kurie sufabrikavo S.Magnitskio bylą, atsakingos institucijos atnaujino tyrimą prieš patį S.Magnitskį. Mano supratimu, tai pirmas kartas istorijoje, kai teisiamas jau miręs žmogus.
Kai paklausėme, kodėl jūs imatės tirti bylą prieš viso šio nusikaltimo auką, mums buvo atsakyta, kad tai esantis šansas apginti S.Magnitskio vardą.
- Kaip, jūsų nuomone, ši byla rutuliosis toliau?
- Niekas negali atsakyti, kaip ši byla rutuliosis Rusijoje. Kur kas lengviau pasakyti, kas šiuo klausimu vyksta Vakaruose.
Vakarai vis labiau nerimauja dėl Rusijos atsisakymo paklusti tarptautinių organizacijų, kurioms ji priklauso, susitarimams.
Kitas akivaizdus dalykas, kad žmonės, kurie Rusijoje už ką nors kovoja, - S.Magnitskis, Aleksejus Navalnas - prieš korupciją, Zoja Svetova ir Liudmila Aleksejevna – už žmogaus teises ar Anna Politkovskaja – už tiesą, - įkalinami arba nužudomi.
Taigi Vakarai pagaliau suprato, kad pirmiausia reikia remti tuos žmones, kurie stengiasi kažką pakeisti. O taip pat – raginti Rusijos pareigūnus nedaryti to, už ką paprastai Vakaruose gresia bausmė.
Negalima tiesiog imti ir pasakyti Rusijai, kaip reikia gyventi. Tačiau ką galima ir reikia daryti, tai leisti Rusijos pareigūnams aiškiai suprasti, kas laukia asmeniškai jų, jeigu jie netinkamai naudosis savo galiomis. Būtent dėl to JAV ir Europos Sąjungoje vis labiau skinasi kelią iniciatyva paskelbti nusižengusiems Rusijos pareigūnams kelionių draudimus ir įšaldyti jų sąskaitas bankuose.
Tokiems pareigūnams reikia leisti aiškiai suprasti, kad tokios pačios sankcijos gresia ir jų šeimos nariams, kad jų žmonos daugiau nebegalės vykti apsipirkti į Paryžių ar ilsėtis Italijos paplūdimiuose, o vaikai negalės mokytis Didžiojoje Britanijoje. Tik tai yra veiksmingas spaudimas, mat korumpuoti žmonės tam ir vagia, kad galėtų sau leisti įvairius mielus dalykus.
- Kol kas girdėjome tik tai, kad tokias griežtas sankcijas paskelbė JAV. O kaip yra Europos Sąjungoje?
- Rusijos politikai žaidžia labai apsukrų žaidimą. Kai tik Europos Sąjunga užsimoja įvesti nusikaltimus darantiems Rusijos pareigūnams sankcijas, į Europos sostines kaipmat ima skraidyti Valstybės Dūmos nariai ir aiškinti, kad būtina palaukti, kol baigsis vienas ar kitas tyrimas.
Tačiau Vakarai turi liautis klausytis tokių paistalų ir atvirai pasakyti Rusijai, kad jos tyrimai yra niekiniai, ir kad negalima paprastu aplaidumu vadinti koordinuotai sufabrikuotų bylų.
Maždaug prieš metus Europos Sąjunga ketino priimti rezoliuciją, kurioje turėjo būti numatytas kelionių draudimas ir sąskaitų banke įšaldymas už S.Magnitskio bylos nusikaltimus atsakingiems pareigūnams. Tačiau tuomet į Briuselį suvažiavus kone pusei Valstybės Dūmos narių, ES atsitraukė ir nutarė, kad atskiros ES šalys galės imtis tokių sankcijų, jeigu per vienerius metus S.Magnitskio byloje nebus padaryta pažangos.
Praėjo metai, ir mes matome tik antiprogresą. Žmonės, kurie buvo aiškiai įvardinti nusikaltimo dalyviais, liko laisvėje, tapo turtingi ir netgi buvo paaukštinti pareigose.
JAV jau paskelbė kelionių draudimą kai kuriems su šiuo nusikaltimu susijusiems asmenims ir planuoja išplėsti sąrašą. ES taip pat uždraudė išduoti kelionių vizas kai kuriems pareigūnams, bet vengia apie tai garsiai kalbėti, nes nenori suerzinti Rusijos.
Būtent dėl to Lietuvoje kalbėjau apie S.Magnitskio bylą, kad lietuviai spaustų savo politikus paskelbti sankcijas nusikaltusiems Rusijos pareigūnams. Jei Lietuva paskelbtų tokius kelionių draudimus, jis automatiškai galiotų ir kitose Šengeno zonos šalyse.
Nežinau, kuri šalis bus pirmoji, paskelbsianti tokius kelionių draudimus. Vis dėlto raginu Lietuvą eiti šiuo keliu. Juo labiau, kad lietuviai kur kas geriau supranta, kokia yra Rusija, nei dauguma ES šalių piliečių.
- Jūsų įsitikinimu, veiksmingiausia bausti konkrečius pareigūnus, o ne šalį. Bet ar nemanote, kad pareigūnus nusikalsti skatina Rusijoje įsigalėjusi nebaudžiamumo sistema?
- Neabejotinai. Bet mes nesitikime, kad artimiausiu metu Rusijos sistema pasikeis. Skirtingai nei Vakaruose, Rusijoje žmonės paklūsta savo viršininkų nurodymams meluoti, klastoti, nusikalsti. Ir žmonės taip elgiasi, nes žino, kad jų nusikalstama veikla nesulauks pasekmių. Jeigu tokiam nurodymui nepaklusi, neteksi darbo.
Todėl mes siekiame, kad kiekvienas nusikalsti kurstomas asmuo aiškiai suvoktų, kokios pasekmės gresia jam asmeniškai – netekti užsienio bankuose laikomų pinigų, galimybės keliauti ar mokytis užsienyje.
- Kompanijos „Hermitage Capital“ vadovas W.Browderis tikina, kad jis būtų supratęs, jeigu sunkiai sergantis S.Magnitskis būtų atsisakęs kaltinimų korumpuotiems pareigūnams. Tačiau S.Magnitkis nepasidavė iki galo...
- Su S.Magnitskiu dirbau bemaž 15 metų. Jis ne tik buvo labai sąžiningas ir doras žmogus. Jis tikėjo Rusijos prezidento D.Medvedevo paskelbta kova prieš korupciją ir tikėjosi, kad šalies valdžia parems jo kovą. Deja, atsitiko priešingai.
Sergejus suvokė, kad jam veikiausiai teks palikti Rusiją, jeigu jis neatsisakys savo liudijimų. Jis suvokė, kad galėjo atsitraukti. Tačiau tai buvo visiškai ne jo būdui.
- O jūs ar tikite skambiais D.Medvedevo pažadais kovoti su korupcija?
- Mes tikėjome, kitu atveju, nebūtume pradėję savo kovos. Bet jau nebetikime. Dabar tiesiog norime parodyti pasauliui, kad tie pažadai kovoti su korupcija – apsimestiniai.
Rusija turėjo pasirinkimą – padėti sąžiningam žmogui atskleisti didžiulio masto korupcijos istoriją arba tai nuslėpti. Nepaisant to, kad S.Magnitskis apie tai kalbėjo garsiai, per visas televizijas, jam niekas iš valdžios nepadėjo.
Pavagiami šimtai milijonų dolerių, apie tai prabylantis žmogus užkankinamas kalėjime, kyla tarptautinis skandalas, bet Rusijoje vis tiek tai niekam nerūpi.
- Ar jūs pats nebijote kalbėti apie šią bylą, turint omenyje, kad bet kada gali „susprogti“ jūsų automobilis ar galite „iškristi“ iš neegzistuojančio balkono?
- Taip, aš nerimauju. Tačiau nusprendžiau kovoti. Ir šiuo atveju baimė nėra pats svarbiausias dalykas. Tiesiog supratau, kad negaliu tylėti apie tai, kas įvyko.
Tiesa, man teko palikti Rusiją ir savo veiklą tęsti iš Londono. Supratau, jeigu pasiliksiu Rusijoje, man teks parduoti savo sielą.
Neįtikėtina, bet mane norėta į kalėjimą įkišti dėl identiškos nusikalstamos schemos, kokią atskleidė ir S.Magnitskis.
2009 metų rugpjūčio 1-ąją į mano pašto dėžutę atėjo laiškas, kuriame informuojama, kad man neįmanoma grąžinti mokesčių – 6 mlrd. rublių, nes mano parašas ant prašymo neatitinka kituose dokumentuose esančio mano parašo.
Mane ištiko šokas – aš juk neprašiau grąžinti jokių pinigų! Negana to, buvo suklastoti mano paso duomenys. Akivaizdu – norėta sukurti situaciją, kurioje būtų galima sakyti „J.Firestone'as neturi teisės kalbėti apie mokesčių aferas, nes jis pats tokią sukurpė“.
Tačiau mes juos pričiupome. Nepaisant to, netrukus mirė Sergejus, apie jo ir mano atvejį su V.Putinui artimu žmogumi, generalinio prokuroro pavaduotoju Aleksandru Bastrykinu kalbėjosi JAV ambasadorius – viskas veltui. Aš supratau, kad kitas žingsnis bus mano areštas. Tuomet nusprendžiau išvykti.
- Nepaisant to, jūs vis tiek dirbate su Rusijoje investuojančiomis bendrovėmis. Ar joms aiškiai išdėstote, kokie pavojai gresia Rusijoje?
- Neturiu tikslo atgrasyti nuo investicijų Rusijoje. Man patinka ši šalis, tik nepatinka, kuo virsta šios šalies valdžia.
Mano tikslas - savo klientams papasakoti apie Rusiją tokią, kokia ji yra. Todėl savo klientams atvirai nurodau sritis ar reiškinius, nuo kurių Rusijoje apsisaugoti galima, o nuo kurių ne. Aiškinu savo klientams, kad Rusijoje reikia veikti skaidriai ir sąžiningai. Bet bus akimirkų, kai teks pajusti spaudimą ir gali kilti pagunda įsitraukti į korupciją. Svarbu su tuo kovoti teisinėmis priemonėmis.
Neseniai perskaičiau puikią citatą: „Rusija – puiki vieta uždirbti pinigų, tačiau siaubinga – plėtoti verslą“. Kitaip tariant, Rusijoje galima uždirbti daug pinigų, tačiau prieš tai būtina suvokti, kad vieną dieną į juos kažkas pasikėsins.