Kam naudinga drausti žemę parduoti užsieniečiams? Apie tai – pokalbis su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pirmuoju pavaduotoju Audriumi Endzinu.
– Beveik visi Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai nedalyvavo balsuojant dėl draudimo pardavinėti žemę užsieniečiams laikotarpio pratęsimo. Kodėl nusprendėte ignoruoti šį balsavimą?
– Sąmoningai pasirinkome tokią taktiką, nes nepritariame žemės rinką iškreipiančio draudimo pratęsimui.
– Šio draudimo iniciatoriai skelbia, kad nepratęsus termino žemę už grašius supirks užsieniečiai. Ar pagrįsti tokie nuogąstavimai?
– Tokie bauginimai visiškai neatitinka tikrovės. Vilniaus regiono pavyzdys ypač gerai parodo, kokios būna realios žemės pardavimo suvaržymų pasekmės.
Čia didžiuliai žemės plotai, vertinant šių dienų požiūriu, iš tiesų buvo supirkti už grašius. Tik sklypus įsigijo ne užsieniečiai, o Lietuvos juridiniai asmenys. Per trumpą laiką kai kurie žemę supirkinėję žmonės pasakiškai praturtėjo.
Dabar tokie pat procesai apėmė jau visą šalies žemę. Todėl tik juokina mėginimai pridengti nenorą leisti įsigyti žemę užsieniečiams kalbomis, kad Lietuva bus išparceliuota. Niekas mūsų žemės neišsikas ir neišsiveš už jūrų marių. Ji buvo ir liks Lietuvos valstybėje.
Juk nėra jokio skirtumo, kas aria žemę – Jonas ar Johnas. Svarbu, kad žemė nedirvonuotų, joje kas nors būtų auginama ir kuriama pridėtinė vertė.
– Ar tiesa, kad užsieniečiai, norintys Lietuvoje įsigyti žemės, ir šiandien be didesnio vargo apeina galiojantį draudimą ją pirkti?
– Tikrai užsienio piliečiai įsigyja žemės, pasitelkdami juridinius asmenis, kitaip sakant, verslo bendroves. Matyt, tai taip pat kai kam naudinga, nes užsieniečiai turi mokėti visokiems tarpininkams.
Beje, tie, kurie pelnosi iš tokios tvarkos, gali dalį pelno skirti ir draudimui pardavinėti žemę propaguoti žiniasklaidoje, žmonėms gąsdinti, kad Lietuva bus „išparceliuota”.
– Kam labiausiai naudingas draudimas pardavinėti žemę užsieniečiams?
– Pasakysiu, kad labiausiai nenaudingas toks draudimas mūsų tėvams ir seneliams. Akivaizdu, kad mažų žemės valdų savininkai nėra suinteresuoti ją naudoti žemdirbystei. Tam reikia specialios technikos, ji brangi, todėl nedideli ūkiai negali būti rentabilūs.
Kita vertus, didelė dalis ūkininkų jau yra sulaukę garbaus amžiaus ir atsisako ūkininkavimo. Norėdami turėti lėšų sotesnei senatvei, jie negali nežinia kiek metų laukti ir neretai būna priversti parduoti žemę.
Aišku, kad dirbtinai apribojus, kas gali pirkti žemę, mažėja konkurencija, žemės kaina krinta.
Nukenčia mūsų piliečiai, kurie už savo žemę gauna mažiau negu galėtų, jei nebūtų rinkos suvaržymų.
– O kas laimi?
– Be abejo, tie, kurie žemę perka ir moka už ją mažiau nei ji kainuotų, jei nebūtų jokių pardavimo suvaržymų.
– Vadinasi, Seimas pratęsė draudimą užsieniečiams pirkti žemę pasidavęs stambiųjų šalies ūkininkų lobizmui?
– Nenorėdamas įžeisti šio verslo sluoksnio, pasakyčiau aptakiau: tai atitinka atskirų piliečių interesus. Bet neabejotina, kad smulkiesiems ūkininkams šis draudimas yra žalingas, nes pardavę savo žemę jie gauna mažiau pinigų.
Pritariu, kad reikia skatinti ūkių stambėjimą, bet draudimas užsieniečiams pirkti žemę anaiptol nepadeda šiam procesui, o tik trukdo tinkamai atlyginti žmonėms, parduodantiems savo ūkius, iškreipia žemės rinką.
– Kodėl buvo nuspręsta draudimą užsieniečiams pirkti žemę pratęsti būtent trejiems metams, o ne, pavyzdžiui, penkeriems?
– Sunku pasakyti. Gal ilgesnis terminas jau būtų užkliuvęs Europos Komisijai.
Be to, ir trejų metų turėtų pakakti tiems, kurie nori pigiau prisipirkti žemės.