I.Degutienė sako, kad įstatymo projektas bus įrašytas į kito
antradienį posėdžio darbotvarkę.
„Nesuprantu, dėl ko čia tiek emocijų svarstant šį klausimą,
ypač iš Seimo pirmininkės pusės. Yra Statute nustatyta procedūra,
Seimo pirmininkė gali įtraukti į darbotvarkę, ir įstatymas gali
būti svarstomas kaip visi įstatymai. Niekaip nesuprantu, kuo šis
įstatymas kitoks negu kiti, ir kodėl Seimo pirmininkė niekaip
nedrįsta jo įtraukti“, - antradienį po frakcijos vadovų pasitarimo
pareiškė opozicijos lyderis „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis.
„Jeigu opozicijos lyderis taip sako, tai aš tada tikrai antradienį pateiksiu. Nes jis yra tas didysis, kuris kritikuoja tą garantijų įstatymą“, - atkirto I.Degutienė.
Ji tvirtino jau du kartus įtraukusi minėtą dokumentą į
plenarinio posėdžio darbotvarkę, bet kai kurių frakcijos seniūnų
reikalavimu projektas vis būdavo išbraukiamas.
„Reikia paklausti opozicijos lyderio ir kitų frakcijų seniūnų,
kurie seniūnų sueigoje ir pasiūlė išbraukti iš darbotvarkės,
nes aš jau du kartus buvau įtraukusi į darbotvarkę, bet kai jie
tarpusavyje nesusišneka ir kam nors kažkas vis kliūva, aš
ieškojau konstruktyvaus sprendimo būdo“, - antradienį žurnalistams
Seime sakė parlamento pirmininkė.
Jos siūlymu parlamento vicepirmininkas liberalcentristas Algis
Čaplikas surengė parlamentinių frakcijų vadovų susitikimą su
projektą rengusios darbo grupės vadovu Vytautu Sinkevičiumi.
Tačiau bendro sutarimo vis tiek rasti nepavyko.
V.Sinkevičius teigė sulaukęs parlamentarų klausimų dėl
įvairių projekto nuostatų - atostogų trukmės, darbo laiko
skaičiavimo.
„Šiandien frakcijų atstovai atidžiai gilinosi į projekto
nuostatas, bandė suprasti jų turinį, prašė kai kurių
paaiškinimų. Man, kaip darbo grupės vadovui, teko pakomentuoti
pačius projekto principus, pagrindines idėjas, kokių tikslų
siekiama“, - teigė jis.
Paklaustas, kodėl jo nuomone, prieš penkis mėnesius Seimo
posėdžio sekretoriate įregistruotas projektas niekaip nepasiekia
posėdžių salės, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas svarstė,
kad galbūt parlamentarams reikia „susigyventi“ su kai kuriomis
pasiūlytomis nuostatomis.
„Projekte yra tokių dalykų, kurių anksčiau nebuvo. Su jais,
matyt, irgi reikia susigyventi, suprasti jų esmę, vidinę logiką,
tuos tikslus, kurių siekiama. Darbo grupė tikisi, kad su šiuo
projektu bus dirbama toliau“, - sakė V.Sinkevičius.
„Mes įsivaizduojame, kad pagrindiniai principai, kurie sudėti į
projektą - skaidrumas, lėšų naudojimo viešumas, informacija ir
kiti dalykai - turėtų išlikti, - pridūrė jis. - (...) Jeigu
biudžeto lėšos bus naudojamos skaidriau, jeigu bus daugiau
viešumo, atvirumo, jeigu pagaliau bus Seimo narių drausmė didesnė,
manau, laimės pats Seimas.“
Tuo metu pasitarime dalyvavęs Darbo partijos frakcijos seniūnas
Vytautas Gapšys tvirtino projekte pasigedęs ekonominio siūlymų
pagrindimo.
„Pavyzdžiui, ar Seimo viešbučio pardavimas, ar (būsto -
BNS) nuoma, kas ekonomiškai valstybei naudingiau“, - sakė jis.
Politikas teigė, kad projektas parlamentui turėtų būti
teikiamas tik tuomet, kai dėl jo bus sutariama.
„Galvoju, kad šiandien jeigu nebus nugludintas šis projektas,
jis sukels daug aistrų. Nepaisant to, kad yra nuostatų, dėl kurių
lyg ir sutariama, bet keli klausimai, kurie išimami iš konteksto,
jie gali sukelti labai daug politikų aistrų. Tada rezultatas
nežinau, ar bus teisingas“, - kalbėjo jis.
Anot A.Čapliko, frakcijų vadovai antradienį tik sutarė, kad
reikia tartis toliau dėl jų veiklą reglamentuosiančio įstatymo
projekto.
Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projektą parengė
grupė žinomų Lietuvos teisininkų. Jame numatytos oficialios
parlamentarų atostogos, numatoma neleisti Seimo nariams patiems
nuomotis automobilių - tam šiuo metu išleidžiama didžioji
parlamentinei veiklai skiriamų pinigų dalis.
Pirmuosiuose projekto straipsniuose įrašyta nuostata, kad
dalyvavimas posėdžiuose yra Seimo nario konstitucinė pareiga, o
sistemingas šios pareigos nevykdymas be pateisinamos priežasties yra
pagrindas pradėti apkaltą. Darbo grupė tai pat siūlo už
praleistus parlamento, komitetų ir kitus posėdžius nemokėti algos.
Tarp naujovių - siūlymas pusę Seimo nario algos mokėti ir
parlamentaro, ir ministro pareigas einantiems politikams.
Projekte, be kita ko, numatyta, kad Seimo nariai galės
atostogauti ne daugiau kaip 45 kalendorines dienas per metus.
Atostogos turėtų būti skelbiamos tarp Seimo sesijų. Motinystės ar
tėvystės atostogų būtų galima eiti ne ilgiau kaip šešis
mėnesius.
Naujai kadencijai neperrinktas parlamentaras kaip ir iki šiol
turėtų teisę į išeitinę kompensaciją, tačiau ji būti mokama
ne visa iš karto, o dalimis kas mėnesį pusę metų. Toks buvęs
parlamentaras, greičiau kaip per šešis mėnesius susiradęs darbą,
galėtų gauti tik Seimo nario ir naujo atlyginimų skirtumo dydžio
išmokas.
Daug griežčiau turėtų būti reglamentuojamas ir lėšų
parlamentinei veiklai naudojimas. Numatyta, kad pinigus Seimo narys
galėtų panaudoti tik tam tikroms reikmėms, kurioms bus nustatytas
griežtas limitas - degalams, reprezentacijai, biuro nuomai. Seimo
nariai už šias lėšas negalėtų nuomotis, pavyzdžiui,
giminaičiams ar partijos kolegoms priklausančių patalpų.
Įstatymo projekte siūloma grįžti prie senos tvarkos, kai
parlamento kanceliarija visiems politikams nupirkdavo tarnybinius
automobilius, o jų nuomotis, kaip iki šiol, nebūtų galima.
Visiems Seimo nariams, kurie neturi būsto Vilniuje, būtų
centralizuotai nuomojamos privačios patalpos, o už komunalines
paslaugas turėtų susimokėti patys politikai ir jų šeimos nariai.
Seimo nariams taip pat būtų draudžiama skaityti paskaitas,
dalyvauti komercinėse pramoginėse televizijos laidose, nesvarbu, ar
jie gauna už tai atlyginimą, ar ne.
Be to, projektu užsimota mažinti Seimo narių padėjėjų
skaičių nuo trijų iki dviejų, uždrausti turėti vadinamuosius
visuomeninius padėjėjus.
Dabar visus Seimo narių socialinius klausimus reguliuoja Seimo
statutas.