Nuo 2005 metų Klaipėdos skulptūrų parku besirūpinantis Mažosios Lietuvos istorijos muziejus architektų paprašė pasvarstyti, kokia galėtų būti parko ateitis.
Klaipėdiečiai jau gali susipažinti su jų pasiūlymais ir pareikšti savo nuomonę.
Vieniems atrodo, kad parke galų gale reikia baigti chaotiškus darbus ir įvesti griežtą tvarką – sukurti muziejinę ekspoziciją.
Ją galėtų papildyti net Kalvystės muziejuje saugomi kryžiai. Dalis jų kažkada stovėjo parke – šioje vietoje buvusiose kapinėse.
Kiti siūlo paversti parką istorinių atodangų vieta.
Treti mano, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti skulptūroms, netgi pakeisti jų vietas, nes šiuo metu ne visos patenka į parko takeliais vaikštinėjančių žmonių akiratį. Dalyje parko reikėtų įkurti tyliąją sakralinę zoną.
Kaip rekonstruoti parką ir sukurti šiuolaikišką poilsio vietą, išsaugant pagarbą kažkada čia laidotiems žmonėms?
Prisimindami čia palaidotus savo giminaičius žmonės kartais supila kauburėlius, pastato kryželį, uždega žvakes. Kiti gėles, vainikus palieka prie senų medžių.
Net ir patys menininkai pripažįsta, kad kai kurios žaismingų formų skulptūros parke visiškai netinka. Žmones, kurių artimųjų palaikai neiškelti ir liko senosiose kapinėse, glumina apnuogintos vyrų ir moterų figūros.
Stovi 116 kūrinių
* 1820 metais šioje vietoje buvo įrengtos kapinės, kurios veikė iki 1960-ųjų. Aštuntajame dešimtmetyje čia įkurtas pirmasis Lietuvoje skulptūrų parkas.
* Iš viso parke yra 116 Lietuvos skulptorių kūrinių, sukurtų per specialiai rengtus simpoziumus.
* Parke stovi paminklas 1923 metais žuvusiems sukilėliams, kovojusiems dėl Klaipėdos krašto ir Lietuvos susijungimo. Vieną parko pusę rėmina didingas memorialas Antrajame pasauliniame kare žuvusiems kariams.