„Sutinku su nuomone, kad iš konteksto išimtos atskiros mano
pasisakymo nuostatos ir ypač straipsnio pavadinimas viename garsiame
mūsų internetiniame dienraštyje nuskambėjo kaip apibendrintas
kaltinimas visai naujajai emigrantų bangai, todėl tikrai
nuoširdžiai atsiprašau lietuvybę emigracijoje puoselėjančių
lietuvių, kuriuos toks apibendrinimas užgavo“, - trečiadienį
Žinių radijo laidoje „Pozicija“ sakė parlamento vadovė.
„Tikrai emigravusių lietuvių likimai yra labai skirtingi,
emigracijos priežastys irgi skirtingos. Man čia tikrai gera pamoka,
kad reikia kalbėti atsargiau, atidžiau, ypač tokia jautria tema“, -
prisipažino politikė.
Kita vertus, ji teigė Seime surengtoje konferencijoje apie
patriotizmą norėjusi pabrėžti, jog visi lietuviai turi prisiimti
atsakomybę už savo tautos ir valstybės ateitį.
„Aš kaip Lietuvos pilietė tikrai kalbėjau nuoširdžiai,
kalbėjau, kad tėvynės meilė, visų mūsų atsakomybė, pabrėžiu
- visų, ne vien valdžios, kurios keičiasi, - atsakomybė už savo
kalbą, tūkstantmetę savo valstybės istoriją, savo valstybės
išsaugojimą, tai mums turi būti labai svarbu. Turi išlikti ir tai,
dėl ko dešimtmetį bunkeriuose šalo ir badavo, miškuose galvas
guldė mūsų pokario partizanai, dėl ko dešimtmečiais kalėjo
mūsų disidentai, dėl ko kelios kartos kankinosi Sibiro lageriuose“,
- tvirtino I.Degutienė.
Ji apgailestavo, kad daliai Lietuvos piliečių emigracija
pastaraisiais metais tampa lyg mada.
„Man labai liūdna, kad emigravimas dėl emigravimo, savo kalbos
ar tėvynės niekinimas kai kuriuose mūsų visuomenės sluoksniuose
tampa tiesiog mada, nes neva Lietuva kažkoks atsilikėlių kraštas,
čia viskas blogai, čia lieka tik kvailiai gyventi, tokios šalies
tikrai nebeliks. Toks mąstymas Lietuvai yra pražūtingas“, - teigė
Seimo pirmininkė.
„Suprantu, kad yra įvairių emigrantų, atsiprašydama
emigravusių Lietuvos patriotų dėl jau minėto pasisakymo, tikiuosi,
iš jo bus bent tiek naudos, kad mes - tiek išvykę, tiek likę čia
- kiekvienas iškelsime tuos klausimus“, - trečiadienį kalbėjo
I.Degutienė.
Anot jos, pagal tyrimus Lietuva nėra prasčiausia valstybės
Europoje, juolab pasaulyje, bet pagal emigracijos mastus yra viena
pirmaujančių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.
Spalio 27 dieną Seime vykusioje konferencijoje „Pilietiškumo
ugdymas mokykloje: ar įmanoma paveldėti meilę
tėvynei?“I.Degutienė teigė nesuprantanti, kaip žmonės ryžtasi
palikti savo tėvynę dėl geresnio gyvenimo perspektyvos užsienio
valstybėje ir dar gėdijasi kalbėti gimtąja lietuvių kalba.
„Man tas klausimas yra tikrai nesuprantamas, aš atsakymo sau
neturiu, nes nelabai suvokiu, kaip vien tik finansiniu matu galima
matuoti savo valstybės gyvenimą, ir kad vien tai, jog šiandien
valstybėje yra sunku ir aš negaliu gyventi taip, kaip galėčiau
užsienio valstybėje, dėl to aš turiu prarasti savo tautiškumą,
savo kalbą, jos atsisakyti, integruotis į kitą visuomenę, kurioje,
beje, yra labai sunku pritapti“, - parlamento vadovę tuomet citavo
naujienų portalas delfi.lt.