Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) siūlymu Lietuvoje galėtų būti įsteigti keturi kiaulių krovos punktai.
Juose į rusų sunkvežimius būtų perkraunamos iš fermų suvežtos kiaulės.
Punktai neva reikalingi apsisaugoti nuo Rusijoje plintančios afrikinio kiaulių maro infekcijos. Bet tokia veterinarų idėja įkalė pleištą tarp Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) prezidento ir valdybos narių.
Pasigenda pagalbos
Pasak LKAA direktoriaus Algio Baravyko, valstybės institucijos vengia spręsti, kaip atkurti gyvų kiaulių eksportą į Rusiją.
„Užuot pagelbėjusios, jos mėgina mus įvelti į diskusiją apie krovos punktus. Rusai jų nereikalauja.
Juolab kad daugumoje Lietuvos ūkių yra saugios trijų dalių kiaulių pakrovimo rampos. Jos neleidžia ligų užkratui iš išorės patekti į fermą”, – aiškino A.Baravykas.
Kiaulių krovos punktai ūkininkams būtų tarsi geležinės klumpės, kurias jie turėtų sunešioti, kad su savo produkcija ištrūktų iš Lietuvos.
A.Baravyko teigimu, įsteigti punktus kainuotų daug ir užtruktų maždaug porą metų.
Nori deramos apsaugos
Tuo tarpu LKAA prezidentas, bendrovės „Gražionių bekonas” vadovas Edmundas Adomavičius mano, kad kiaulių krovos punktai taptų papildoma priemone, saugančia nuo afrikinio maro užkrato.
„Augintojai nori ir sėkmingai parduoti kiaules, ir apsisaugoti nuo užkrato. Jei jas perkrautume punktuose, tai būtų palanku ir importą draudžiančiai Rusijai. Tačiau verslininkams tie punktai – papildomos išlaidos”, – sakė E.Adomavičius.
Į Rusiją kiaules veža įvairūs samdomi vežėjai.
Neįmanoma atskirti transporto priemonių pagal jų lankomas valstybes. Tad ūkiai turėtų įsigyti savo bandvežių, kad kiaules nugabentų iki perkrovimo punktų. Anot A.Baravyko, tai – brangu, tad išnyktų eksporto teikiama nauda.
Dezinfekavo nekokybiškai?
Tuo tarpu Lietuvoje siautusio kiaulių maro protrūkio priežastys iki šiol nenustatytos.
Praėjo penki mėnesiai, o augintojai vis dar nežino, kas atgabeno virusą į Beržų kompleksą. Viena versijų – užkratas pateko su transportu.
„Visi bandvežiai, atvykstantys iš Rusijos, iki maro buvo dezinfekuojami tam skirtose plovyklose.
Bet realiai jų dezinfekavimo procesas ir kokybė buvo nekontroliuojami”, – užsiminė A.Baravykas.
Jo tvirtinimu, vasario mėnesį vienoje iš trijų plovyklų buvo paimtas vienintelis mėginys – būtent iš bandvežio, kuris važiavo į Beržų kompleksą. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad mašina buvo nekokybiškai dezinfekuota.