„Pritarčiau, jeigu tai būtų racionaliai apskaičiuota, ne
maksimalistinės kažkokios sumos, bet skaidresnis būdas, kuris
užtikrintų, kad partijoms nereikėtų priklausyti nuo verslo
interesų, (...) galėtų būti ir šiek tiek didesnis biudžetinis
finansavimas“, - ketvirtadienį apsilankiusi Druskininkuose
žurnalistams sakė šalies vadovė.
Ji pažymėjo, jog prieš siūlydama uždrausti „verslui
finansuoti politiką“ išnagrinėjo Europos valstybių ir Lietuvos
kaimyninių šalių praktiką.
„Visos šitos šalys daro skaidresnį būdą, t.y. arba atveria
kelius, supaprastina piliečiams, kas tikrai yra gerai, nes tada
politika tiesiogiai surišta su kiekvienu žmogumi. Ir, be abejo,
skaidriausias būdas - optimaliai apskaičiuoti, kiek būtų
minimaliai būtina, kad partijos vis tiktai nevegetuotų ir kad
partinė sistema nebūtų sužlugdyta. Biudžetinis finansavimas
kiekvienoje šalyje yra apskaičiuotas to optimalaus balanso ribose“,
- aiškino D.Grybauskaitė.
Valstybės vadovė yra pateikusi pataisas, kurios uždraustų
partijas remti juridiniams asmenims, taip pat perpus - nuo 20 iki 10
vidutinių mėnesio darbo užmokesčių (VMDU), t.y. nuo maždaug 40
tūkst. iki 20 tūkst. litų - sumažinti leistiną aukos dydį
fiziniams asmenims. Seimas po pateikimo yra pritaręs minėtoms
pataisoms, jas šiuo metu svarsto parlamentiniai komitetai.
Prezidentės teikiamomis pataisomis siūloma nustatyti, kad auka
negalėtų viršyti 10 proc. aukotojo deklaruotų metinių pajamų,
tačiau aukojantiesiems mažas sumas (iki 0,02 VMDU) ketina leisti
aukoti supaprastinta tvarka, t.y. iš jų nereikalauti pajamų
deklaravimo. Prezidentės pataisos taip pat braukia prievolę iš
biudžeto partijoms kompensuoti dalį patirtų rinkimų išlaidų.
Kai kurie politikai svarstė, jog priėmus juridinių asmenų
aukas uždraudžiančius įstatymus reikėtų didinti partijoms
skiriamą valstybės finansavimą.
Politinės partijos, per pastaruosius rinkimus surinkusios ne
mažiau kaip 3 proc. rinkėjų balsų, gauna valstybės dotaciją.
Partijoms kitų metų biudžete, kaip ir šiemet, numatyta beveik 5,5
mln. litų.