„Yra penkios-šešios institucijos, įtrauktos į parengiamųjų
darbų sąrašą, darbai vyksta pagal grafiką, tačiau kai kurie
darbai natūraliai stovi, nes Baltarusijos pusė nerodo jokio noro,
jokios iniciatyvos. Anoje pusėje yra mirtina tyla“, - ketvirtadienį
per Vyriausybės valandą Seime teigė ministras.
Jis tvirtino, iš kitų kaimyninių valstybių, turinčių sieną
su Baltarusija ir pasirašiusių susitarimus dėl palengvinto
judėjimo, irgi sulaukiantis žinių, kad situacija - analogiška.
„Bet tas pats yra, kiek kalbėjau su savo kolegomis, ir Lenkijos
pasieny, ir Latvijos pasieny. Baltarusijos pusė nerodo jokio noro,
jokios iniciatyvos“, - sakė A.Ažubalis.
Seimas vasarą ratifikavo Lietuvos ir Baltarusijos susitarimą,
kuriuo palengvinamas judėjimas pasienio gyventojams. Jis leis
gyventojams, kurie gyvena pasienio teritorijoje ne trumpiau kaip
vienus metus, kirsti sieną be vizų ir su specialiais leidimais būti
50 kilometrų pločio Baltarusijos pasienio teritorijoje iki 90 dienų
per pusmetį. Leidimai nesuteiks teisės dirbti kaimyninėje
valstybėje.
Ratifikavus susitarimą užsienio reikalų ministras A.Ažubalis
svarstė, kad palengvintas judėjimas per sieną galėtų pradėti
funkcionuoti jau šių metų pabaigoje.
Susitarimui pradėjus veikti į leidimus lengviau kirsti sieną
teoriškai pretenduoti galėtų apie 800 tūkst. Lietuvos gyventojų
ir 600 tūkst. baltarusių. Į sutartas teritorijas Lietuvos pusėje
patenka Vilnius, Ignalina Varėna, Druskininkai, Baltarusijos -
Gardinas, Lyda, Ašmena.
Lietuva ir Baltarusija susitarimą, kuris leistų paprasčiau
kirsti sieną pasienio gyventojams, pasirašė pernai spalį.