Kitas komisijos pirmininkas Paulius Saudargas minėjo, kad kol kas
nežinoma, koks klausimas galėtų būti pateiktas per referendumą, o
būtent nuo jo formuluotės priklauso atsakymas.
Dvigubos pilietybės klausimas Lietuvoje tapo opus, kai 2006 metų
rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją,
dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą
pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė
prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui.
Be to, nuostata dėl Lietuvos pilietybės įrašyta toje
Konstitucijos dalyje, kurią pakeisti galima tik surengus
referendumą.
Referendumas laikomas įvykusiu, jei balsuoti ateina ne mažiau
kaip pusė balso teisę turinčių rinkėjų, įrašytų į sąrašus.
Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė
leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos dėl įvairių priežasčių
pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat
tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai - gimdami arba per
santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę
pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę
pasirinkti.
Naujos redakcijos įstatyme liko ir anksčiau įteisinti atvejai,
kai Lietuvos pilietybė kitų valstybių piliečiams suteikiama
išimties tvarka už ypatingus nuopelnus valstybei.
Dvigubos pilietybės negali turėti tie Lietuvos piliečiai, kurie
savo noru išvyko iš Lietuvos po jos nepriklausomybės atkūrimo 1990
metų kovo 11 dieną ir taip pat savo noru įgijo kitos valstybės
pilietybę.