Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis, administracijos direktorius Gintautas Salatka, Investicijų skyriaus vedėjas Vidmantas Pilvinis ir bendrovės „Lazdijų šiluma“ direktorius Virgaudas Šerėnas, kaip teigia korupcijos bylą tyrę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai ir Kauno apygardos prokuratūros prokurorai, artimiausiu metu stos prieš teismą. Įstatymas aukštas pareigas užimantiems vyrams numato net laisvės atėmimą iki septynerių metų.
„Byla politinė, be jokios abejonės. Abejoju, ar ji pasieks teismą, o jei pasieks – tik geriau. Tuomet, tikiu, paaiškės, jog tai – tik politinių oponentų kerštas, savo kėslams naudojant šalies teisėsaugos struktūras. Nesijaučiu padaręs jokio nusikaltimo. Tai, kuo mus kaltina prokurorai, - įprasta rinkimų derybinė praktika, kai atėjusi į valdžią viena ar kita politinė partija formuoja savo komandą“, - šią savaitę lrytas.lt duodamas interviu sakė Lazdijų rajono savivaldybės meras konservatorius Artūras Margelis.
Lrytas.lt savais šaltiniais gavo vieno iš šių keturių kaltinamųjų kaltinamojo akto kopiją. Kol nežinoma visa byloje surinkta medžiaga ir kaltinamųjų kaltės įrodymai, sunku būtų vertinti pateiktų įrodymų svarumą. Tačiau kaltinimų esmė – esą „padarytas“ postas vienai iš koalicijos partnerių savivaldybės tarybos valdančiojoje koalicijoje – „darbietei“ Marijai Bakšienei, taip siekiant palankaus šios politikės balsavimo būsimuose mero rinkimuose.
Tai būtų galima įvardinti politine korupcija, tačiau tokios sąvokos Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse nėra.
Lrytas.lt žurnalistinio tyrimo metu rado ir daugiau savivaldybių, kuriose, panašiai kaip Lazdijuose, priešrinkiminiu ir porinkimiu laikotarpiu, formuojant valdančiąsias savivaldybių tarybų koalicijas ir renkant merus, lygiai taip pat buvo dalijami postai tarybos nariams. Tačiau tai kažkodėl netapo STT ar prokurorų tyrimo objektu.
Štai socialdemokrato Vidmanto Brazio vadovaujamoje Marijampolės savivaldybėje politinių valdžios postų dalijimosi laikotarpiu valdiškos įstaigos Marijampolės kultūros centro direktoriaus pavaduotoju buvo priimtas be konkurso naujai į savivaldybės tarybą išrinktas Socialdemokratų sąjungos atstovas Ričardas Mockus.
Šiai politinei jėgai sudarius koaliciją su V.Brazio socialdemokratais, V.Brazys tapo Marijampolės savivaldybės meru, o buvęs trinkelių klojėjas R.Mockus šiuo metu yra valdančiosios koalicijos narys su solidžiomis pareigomis savivaldybės įstaigoje.
Su partija „Tvarka ir teisingumas“ į Alytaus miesto savivaldybės tarybą patekęs alytiškis Juozas Skestenis po rinkimų išdavė saviškius ir perėjo į Alytaus miesto meru tapusio socialdemokrato Felikso Džiauto komandos gretas. Tiesa, prieš tai jis be konkurso buvo priimtas į savivaldybės valdomos bendrovės „Alytaus šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojo pareigas.
Kalbintas meras F.Džiautas sako jokių paralelių tarp Lazdijų politikų bylos ir perbėgėlio J.Skestenio nematąs. „Tik atstatėme ankstesnės valdžios klaidas, mat buvo panaikintas etatas, kuris buvo reikalingas, taigi, mes jį ir įsteigėme vėl“, - apie J.Skestenio porinkiminę karjerą lrytas.lt sakė F.Džiautas.
Viešai nuskambėjo ir „Vilniaus vandenų“ vadovų skyrimo užkulisiai, o štai tokioje Varėnos savivaldybėje dėl teisės išlikti valdančiojoje daugumoje, buvęs Varėnos savivaldybės meras Vidas Mikalauskas „paaukojo“ visą Centro partijos Varėnos skyrių. Tiesa, prieš perbėgdamas su komanda pas socialdemokratus, jis dar susiderėjo Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojo kėdę.
Kokie statymai buvo minėtų savivaldybių politikų derybose? Kas kam ką ir už kiek pažadėjo? Įvykdė?
Vilnietis teisininkas Vaidas Šalaševičius sako, kad tokių pavyzdžių yra ir kitur. „Sunku būtų rasti savivaldybę, kur atėjusioji partija strateginiuose postuose nenorėtų matyti savo komandos narių. Tai natūralu – partija taip užsitikrina rinkimų programos ir duotų pažadų vykdymą.
Aš, kaip teisininkas, kelčiau kitą klausimą – kodėl vienose savivaldybėse toks postų dalijimas yra įprasta porinkiminė praktika, o kitose, kaip šiuo atveju - Lazdijų, už tai politikams keliamos baudžiamosios bylos. Galų gale, juk šiandien niekas nežino, kaip balsavo M.Bakšienė – balsavimas buvo slaptas, o ir persvara renkant merą – septyni mandatai daugiau nei reiktų minimaliai valdančiajai koalicijai suformuoti. Kažkada ši byla (Lazdijų savivaldybės politikų baudžiamoji byla – aut. past.) ir jos medžiaga bus prieinama visiems, taip pat – ir žurnalistams, tada pagrįstai bus galima kelti klausimą, kodėl tai, kas leidžiama Jupiteriui sostinėje, neleistina jaučiams provincijoje“, - teigė teisininkas.