„Mes čia atėjome tam, kad apgintume viešąjį interesą nuo
tikrai barbariško ketinimo atimti iš Žirmūnų gyventojų ir
Vilniaus miesto gyventojų tai, kuo jie džiaugėsi ne vienerius
metus, tai yra Neries dešiniąją pakrantę“, - penktadienį per
spaudos konferenciją Seime sakė parlamentarė konservatorė Vilija
Aleknaitė-Abramikienė.
Ji teigė parengtame „Žirmūnų slėnio“ teritorijos detaliajame
plane įžvelgianti ne naudą miestiečiams, tik kažkieno godumą.
Prieš beisbolo aikštyną per spaudos konferenciją kalbėjęs
kitas Seimo narys socialdemokratas Vytenis Andriukaitis tvirtino, kad
šiuo atveju būtina apginti viešąjį interesą.
„Vilnius didžiuojasi tuo, kad jis yra žalias Vilnius, tačiau
per pastaruosius 20 metų žaliųjų plotų tarp gyvenamųjų
kvartalų visą laiką mažėja“, - atkreipė dėmesį politikas.
Jo teigimu, jeigu beisbolo stadionas būtų statomas numatytoje
vietoje, būtų iškirstas Žirmūnų gyventojų sodintas ąžuolynas.
1993 metais Vyriausybė savo nutarimu Lietuvos beisbolo
asociacijai skyrė 4 ha sklypą Žirmūnuose, Kareivių gatvėje,
aikštyno statybai, bet nenurodė konkrečios vietos.
„1993 metais Kareivių gatvėje nuo Kuro aparatūros gamyklos buvo
plynės, kiek nori buvo galima ieškoti vietų, ten dabar išdygę
„Impuls“ ir pan. Tačiau ne - tie, kurie toliau projektavo, pasirinko
gražiausią landšaftinę vietą, kuri yra seniai suformuota, kuri
yra rekreacinė, kurioje yra subrendę ąžuolynai, kur yra dviračių
takai“, - tvirtino V.Andriukaitis.
Jis stebėjosi, kad Vyriausybės nutarimu Beisbolo asociacijai
skirti 4 ha, tačiau pagal parengtą planą, aptverti ketinama beveik
9 ha teritoriją. Be to, pirmajame plane buvo suprojektuoti trys
kotedžai sportininkams apgyvendinti.
„Žinant kaip atsitiko su vienu išvystytu sveikatingumo kompleksu
Žirmūnuose, Šarūno Marčiulionio, kur šalia sveikatingumo
komplekso atsirado gyvenamųjų namų kvartalas, žinant, kaip
atsitiko su „Siemens“ arena, kur šalia jos atsirado gyvenamųjų
kvartalas, aš beveik tikras, kad Kareivių gatvėje gali atsitikti
panašus dalykas“, - svarstė parlamentaras.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Žirmūnų seniūnijos Kareivių
apylinkės seniūnaitis Darius Prialgauskas tvirtino, kad jeigu būtų
įgyvendintas dabartinis projektas, per 6 tūkst. Žirmūnų
gyventojų netektų galimybės kilometro ruože patekti prie Neries,
būtų iškirsti ąžuolai, nebebūtų prieinamas dviračių takas,
kuris nutiestas dabartinio mero iniciatyva, būtų padidinti
triukšmo, taršos indeksai.
„Ten planuojamas tribūnų aukštis - 15 metrų, tai yra penkių
aukštų namų pastato aukščio statiniai. Susirinkus dviem
tūkstančiams sirgalių iki teritorijos ribos yra 39 metrai. Čia
prasilenkia su bet kokia logika“, - tvirtino seniūnaitis.
Be to, anot jo, į E.Pliaterytės progimnaziją iš Nemenčinės,
Dvarčionių pusės atvykstantiems moksleiviams reikėtų apsukti
maždaug pusantro kilometro ratą, kad patektų į mokyklą.
„Bendruomenės susirinkimas, kurį suorganizavome trečiadienį,
po pristatymo vienbalsiai nutarė, kad šio beisbolo aikštyno
Žirmūnų teritorijoje nereikia ir kad patys gyventojai imasi
iniciatyvos tvarkyti šią teritoriją savo lėšomis, rėmėjų
pagalba“, - teigė D.Prialgauskas.
Parlamentarai ir Žirmūnų bendruomenė žada kreiptis į
Vilniaus miesto merą Artūrą Zuoką ir Vyriausybę, kad būtų
atšaukti sprendimai dėl beisbolo aikštyno.
Aikštyno statybą Vilniuje inicijuoja Lietuvos beisbolo
asociacija. Kitą savaitę numatytas projekto oficialus derinimas su
visuomene.
Asociacijos generalinis sekretorius Edmundas Matusevičius
penktadienį BNS sakė, kad sklypą būtent toje vietoje jiems
pasiūlė sostinės savivaldybė.
„Čia savivaldybė taip nusprendė, tikrai ne mes“, - tvirtino
jis.
Lietuvos beisbolo asociacijos atstovas informavo, kad pačiai
beisbolo aikštei skirta 2,5 ha sklypo. Jis ir būtų aptvertas, tuo
metu visa šalia esanti teritorija - apie 7 ha - būtų sutvarkyta:
nutiesti takai, pasodinti gėlynai, įrengtos žaidimų aikštelės.
Ji būtų atvira visuomenei.
„Priėjimas prie Neries tikrai būtų atviras. Be to, aikštelė
taip suplanuota, kad ąžuolyno nereikėtų kirsti“, - pabrėžė
E.Matusevičius.
Pasak jo, beisbolo aikštei įrengti būtų iškirsti nevertingi
krūmai, sutvarkyta apleista teritorija.
Asociacijos generalinis sekretorius tvirtino, kad jeigu gyventojai
nepritars 2 tūkst. žiūrovų stadionui, jis gali būti ir gerokai
mažesnis. Tačiau Vilniui būtina beisbolo aikštė, mat dabar
sportininkai treniruojasi privačiame sklype Lazdynuose. Jo
savininkai, anot E.Matusevičiaus, jau pakeitė žemės paskirtį iš
sporto-rekreacinės į komercinę.
„Kai tik prasidės statybos, Vilnius liks be beisbolo“, - tvirtino
jis.
Paklaustas, kas ketina statyti naująjį aikštyną,
E.Matusevičius svarstė, jog prie projekto turėtų prisidėti ir
sostinės savivaldybė, ir Kūno kultūros ir sporto departamentas.
Kiek jis kainuos, dar nežinoma, nes neaišku, kokio dydžio
aikštynas bus statomas.