– Ar emigravę tautiečiai gali panorėti grįžti į Lietuvą? - lrytas.lt paklausė Kanadoje gimusios ir užaugusios J.Kuraitės-Lasienės, nepamirštančios gražios lietuvių kalbos.
– Mano nuomone, tai - sunkiai tikėtina. Turime rimčiau kelti klausimą, dėl kokių priežasčių žmonės išvažiuoja. Išvyksta svetur, nes ten jiems lengviau pragyventi, įdomiau. Lietuva taip pat turėtų skatinti motyvaciją, akcentuoti gyvenimo šalyje privalumus.
O informacijos skleidimas apie tai, kokios galimos grįžimo sąlygos, kokios jų čia pensijos laukia – tai tik formalumai, neskatinantys žmonių persigalvoti.
– Su kokiais pagrindiniais sunkumais susidūrėte projekte „Globali Lietuva“?
– Ši strategija ieško būdų, kaip būtų galima sujungti lietuvius. Tačiau juk jie tokie skirtingi. Reikia taikyti skirtingas priemones, nes skiriasi šalys, emigrantų gyvenimo būdas, pragyvenimas, galiausiai - bendruomenių išsidėstymas, jų veiklos intensyvumas.
Pasaulio lietuvių bendruomenė yra per didelė, kad ją būtų galima apibendrinti.
– „Globalios Lietuvos“ projektas bus įgyvendinamas kartu su Užsienio reikalų ministerija. Kaip tai vertinate?
– Tiesą sakant, bendradarbiavimo modelis kiek biurokratinis, perdėm formalus. Mūsų nuomone, tai susiaurins veiklos galimybių ratą.
Praėjusių metų sausį buvo uždarytas Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas. Ši įstaiga suprato mūsų problemas, su jais produktyviai bendravome, įgyvendindavome projektus. Su ministerija taip efektyviai dirbti nepavyksta.
Aš suvokiu vieno langelio principą – ministerija atveria kelius į visas ministerijas, tačiau mums kur kas patogiau būtų bendrauti tiesiogiai su ministerijomis. Ypač – Švietimo ir mokslo.
– O kiek lietuvių gyvena Kanadoje?
– Mes tokios statistikos nesudarinėjame, tačiau greičiausiai – apie 40 tūkst.
Toronte lietuvių bendruomenė aktyviausia, kituose pagrindiniuose miestuose žmonės taip pat aktyviai buriasi.
– Ar išeiviai noriai prisimena savo lietuviškas šaknis? O gal stengiasi kuo greičiau integruotis į vietos visuomenę, nenorėdami akcentuoti savo kilmės?
- Kiekvienas atvykęs pirmiausia rūpinasi darbu, mokslais, ieško gyvenamosios vietos. Mes jiems padedame ir tais klausimais, tačiau į bendruomeninę veiklą atvykę žmonės įsitraukia kiek vėliau. Juk tam reikia skirti ir laiko.
Žinoma, aktyviau dalyvauja vyresnės kartos atstovai. Tačiau prisijungia ir jaunos šeimos, studentai. Štai rengėme Vasario 16-osios šventę - susirinko apie du šimtai lietuvių. Aš tikiu, jog žmonės buriasi ne dėl pareigos, o dėl to, jog jiems įdomu, smagu, gera pabendrauti su tautiečiais.