Savų žmonių įdarbinimas Kauno savivaldybei priklausančiose įmonėse toks įprastas dalykas, kad, rodos, niekam net klausimų nekyla.
Nors Vietos savivaldos įstatyme numatyta, kad savivaldybei jos įmonių valdybose per įgaliotus valstybės tarnautojus atstovauja savivaldybės administracija, šios nuostatos Kaune tiesiog nepaisoma.
„Politikai tokioje įmonėje nori tvarkytis kaip savo privačioje“, – tvirtino Vyriausybės atstovė Kauno apskričiai Rasa Noreikienė.
Renkasi palankesnį įstatymą
R.Noreikienė ne kartą dėl atstovavimo įmonėms kreipėsi į buvusį Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių Antaną Navakauską.
„Prašiau informuoti, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiais kvalifikacijos reikalavimais vadovaujantis įmonių valdybos nariais skiriami asmenys, nesantys miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojais. Atsakymo nesulaukiau“, – apgailestavo Vyriausybės atstovė.
Tokią jos pretenziją jau gavo ir naujasis administracijos vadovas Antanas Nesteckis, darbą pradėjęs tik šį pirmadienį.
Visa esmė glūdi Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje. Ją politikai linkę interpretuoti savaip: nors įstatyme kalbama ir apie savivaldybės įmones, ir akcines bendroves, Kauno valdantieji nuolat randa išimčių.
„Į įmonių valdybas politikų siūlymu ateina žmonės iš šalies, kurių administracijos direktorius negali kontroliuoti. Šiuo keliu buvo nueita tada, kada politikams patiems buvo uždrausta būti valdymo organų nariais“, – teigė R.Noreikienė.
Ne visoms bendrovėms tinka
A.Nesteckis pirmąją darbo naujajame poste savaitę tikino, kad peržiūri dokumentus ir jam šis Vietos savivaldos įstatymo reikalavimas dėl savivaldybės įmonių žinomas.
„Čia kalbama tik apie biudžetines įstaigas, kuriose valdybos nariai turi būti valstybės tarnautojai. Uždarųjų akcinių bendrovių valdybas nebūtinai turi sudaryti valstybės tarnautojai“, – aiškino A.Nesteckis, savo parašu patvirtinsiantis valdybų sudėtį.
Jo įsitikinimu, ši įstatymo nuostata paliečia tik tokias savivaldybės įmones kaip „Kauno planas“, „Kapinių priežiūra“. „Pavyzdžiui, „Kauno energijos“ valdyboje gali nebūti nė vieno valstybės tarnautojo“, – sakė naujasis administracijos vadovas.
R.Noreikienė įsitikino, kad politikai šiuo atveju vadovaujasi ne Vietos savivaldos įstatymu, o uždarųjų akcinių bendrovių įstatymais.
„Tai yra ginčas, politikai visada to laikėsi ir toliau taip bus, tačiau eisiu iki galo ir kreipsiuosi į teismą. Mane stebina tai, kad kitos savivaldybės šitaip įstatymų neinterpretuoja“, – nelinkusi pasiduoti R.Noreikienė.
Paklaustas, kaip savivaldybė, būdama įmonės steigėja ir neturėdama joje nė vieno atstovo, gali kontroliuoti tokios įmonės veiklą, A.Nesteckis nenustebo.
„Įmonė atsiskaito akcininkui – t.y. savivaldybės administracijai – pagal bendrą tvarką“, – paaiškino savivaldybės administracijos direktorius.
Apie dalybas garsiai nekalba
Neseniai suirusios koalicijos partneriai savo įtakos sferas svarbiausiose savivaldybės įmonėse buvo pasidaliję taip: didžiausiam kąsniui – „Kauno energijai“ – valdyti daugiausia įtakos turėjo Liberalų ir centro sąjunga.
Iš septynių valdybos narių du buvo deleguoti liberalcentristų, o vienas jų – Arvydas Augonis – išrinktas valdybos pirmininku. „Mes neprašėme „Kauno energijos“, mums ją davė socdemai, mums ją primetė“, – gynėsi liberalcentristas Arvydas Garbaravičius. Darbo partija buvo delegavusi du narius į „Autrolio“ ir „Kauno autobusų“ valdybas. Socialdemokratai du atstovus turėjo „Kauno vandenų“ valdyboje, „Vieningas Kaunas“ – „Kauno švaros“, o „Jaunoji Lietuva“ – „Kauno gatvių apšvietimo“ valdyboje.
Savivaldybės užkulisiuose kalbama, kad pusę metų gyvavusią koaliciją „Už Kauną“ sugriovę socialdemokratai dėl įtakos sferų savivaldybės įmonėse dabar ginčijasi su konservatoriais.
Socialdemokratai esą nenori užleisti pozicijų, tuo tarpu į valdžią grįžę konservatoriai apie savo norus garsiai nešneka, vis tikindami, kad svarbiausia – dirbti miestui.
„Mums labiausiai rūpi, kad žiemos sezonui būtų pasirengta, kad ir „Kauno energija“ būtų pasirengusi, ir „Kauno švara“ būtų pasirengusi barstyti, valyti, nes anoji valdžia žadėjo nupirkti naujas 5 valymo ir barstymo mašinas, tačiau to nepadarė“, – kalbėjo meras konservatorius Andrius Kupčinskas.
„Kauno vandenų“ valdybos pirmininku buvo išrinktas socialdemokratas Linas Baltrėnas. Dėl bendrovės vadovo Viliaus Buroko atleidimo kilęs skandalas suskaldė Kauno socialdemokratus, tačiau apetitas šiai įmonei nemąžta.
„Kardinalių pokyčių įmonėse nevyksta. „Kauno vandenyse“ iš septynių valdybos narių turime du, nežinau apie kokią įtaką galima kalbėti. Jeigu iš septynių turėtume keturis, galėtume sakyti, kad socialdemokratai kažką bando“, – mįslingai kalbėjo vicemeras socialdemokratas Kęstutis Kriščiūnas.