Nuo stichinių nelaimių nukentėję miškai tvarkomi ir pasitelkus paramą

Šiais metais paraiškos pagal KPP priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ renkamos jau antrąjį kartą. Tiesa, kitaip nei per pirmąjį paraiškų rinkimo etapą metų pradžioje, iki gruodžio 16 d. pareiškėjai jas gali pateikti tik pagal pirmąją veiklos sritį. Šiuo atveju, parama suteikiama stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistiems miškams atkurti bei prevencinėms priemonėms nuo šių nelaimių miškuose įdiegti.

Statistiniai duomenys rodo, kad pareiškėjų, teikiančių paraiškas pagal šią priemonę, skaičius kasmet auga: 2010 m. pateiktos 55 paraiškos, 2011 m. – jau 88. Šiuo laikotarpiu išaugusį pareiškėjų aktyvumą lėmė ir Lietuvoje 2010 m. praūžęs škvalas, labiausiai miškus nusiaubęs Alytaus, Kaišiadorių, Kauno, Prienų, Švenčionėlių, Trakų, Varėnos rajonuose. Nuostolius patyrę miškų savininkai, pateikę paraiškas pagal pirmąją priemonės veiklos sritį, galėjo susigrąžinti didžiąją dalį lėšų, panaudotų miško atkūrimo darbams.

Pasak Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Metodikų rengimo poskyrio vyriausiosios specialistės Jolitos Matulienės, numatyti, ar pareiškėjai bus aktyvūs per šį paraiškų rinkimo etapą, sudėtinga dėl specifinio priemonės pobūdžio. „Ši priemonė susijusi su stichinėmis nelaimėmis bei gaisrais, kurie taip dažnai nepasitaiko.“, - pastebėjo J. Matulienė.

NMA specialistė akcentuoja, kad parama kompensuojamos tik kai kurios miško atkūrimo veiklos. „Kompensuojamos pažeistų miško plotų atkūrimo išlaidos – ploto sutvarkymas, išvalymas, miško sodmenys, jų transportavimas, dirvos paruošimas, želdinių atsodinimas ir jų apsaugos priemonės“, - vardijo J. Matulaitienė. Parama taip pat skiriama ir miško priešgasrinių priemonių įrengimo išlaidoms kompensuoti. Paramos dydis vienam projektui gali siekti iki 80 proc. šiems darbams reikalingos sumos, tačiau negali viršyti 345 280 Lt.

Paraišką pateikęs miško savininkas ar valdytojas į paramą gali pretenduoti tik tuomet, kai jam priklausančių valdų duomenys iki paraiškos pateikimo dienos yra įregistruotos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Be to, pareiškėjas bei jo deklaruojamos miško valdos tui atitikti ir kitus taisyklėse nurodytus tinkamumo kriterijus. Pavyzdžiui, parama miško atkūrimo darbams pareiškėjui yra skiriama tik tuo atveju, jei plotas, kuriame bus vykdomi šie darbai, yra ne mažesnis nei 0,5 ha, o miškas yra nukentėjęs nuo stichinės nelaimės ir gaisro. Tai miško savininkas ar valdytojas gali įrodyti pateikęs pažymą dėl stichinės nelaimės ar gaisro pažeisto miško nustatymo fakto. Ji išduodama tuomet, kai miško plote dėl abiotinių veiksnių (sausros, vėjo, sniego, potvynio ir kt.), gaisrų, ligų, kenkėjų sunaikinta arba džiūsta ne mažiau kaip 50 proc. medžių.

Paramą pagal pirmąją priemonės sritį gauti norintys privačių miškų savininkai ar valstybinių miškų valdytojai, be paraiškos, turi pateikti ir papildomus projektus bei pažymas. Kreipiantis paramos stichijos ar gaisrų suniokotam miškui atkurti, kartu su paraiška bei pažyma dėl stichinės nelaimės ar gaisro pažeisto miško nustatymo fakto, taip pat reikia pateikti ir stichinių nelaimių ar gaisrų pažeisto miško ploto atkūrimo projektą.

Be to, jei stichijos suniokotame miške planuojama vykdyti kirtimo darbus, taip pat reikia pateikti ir leidimą kirsti mišką ar pranešimą apie ketinimą kirsti mišką. Tuo atveju, kai prašoma paramos gaisrų prevencinėms priemonėms įdiegti, pareiškėjas turi pateikti pažymą dėl miško teritorijos priskyrimo didelės ar vidutinės gaisrų rizikos plotams bei parengti miškotvarkos projektą.

Nepriklausomai nuo to, kokie darbai bus vykdomi miškų savininkui ar valdytojui priklausančiame plote, kartu su paraiška taip pat turi būti teikiamas ir miško valdos nuosavybės ar valdymo teisę patvirtinantis dokumentas bei projekto finansavimą užtikrinantis dokumentas. Jeigu lėšos yra skolintos, jos turi būti pagrindžiamos su paramos paraiška pateikiant dokumentus, įrodančius paskolos suteikimo galimybę.

Paraiškas teikti norintys miškų savininkai ar valdytojai turėtų atkreipti dėmesį ir į spalio mėnesį priimtus priemonės įgyvendinimo taisyklių pakeitimus. „Pagal juos, tuo atveju, jei miško valda yra valdoma bendrosios, dalinės arba jungtinės nuosavybės teise, pareiškėjas turi pateikti bendraturčių sutikimą, kad leidžiama vykdyti numatytas investicijas“, - sakė NMA specialistė. Priimus šiuos pakeitimus, nuo sutarties pasirašymo dienos projektą reikės įgyvendinti per dvejus metus.

Mišką Prienų rajone paveldėjęs Pranas Loda paraišką paramai pagal KPP priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ gauti pateikė dar pavasarį. 3 ha miško plotas, kuriame vyriškis suplanavo atlikti miško atkūrimo darbus, nukentėjo per 2010 m. Lietuvoje siautusį škvalą. „Audra visą šį mišką suniokojo“, - pasakojo vyriškis.

P. Loda sakė jau atlikęs dalį miško atkūrimo darbų – jį iškirto bei išvalė. „Antrame etape mišką turėsiu atsodinti, tai padaryti tikiuosi suspėti dar šiais metais“, - sakė miško savininkas. Baigiamuosius miško tvarkymo darbus P. Lozda turės atlikti iki 2012 m. pabaigos. „Tuomet reikės atsodinti neprigijusius medžius“, - pasakojo pareiškėjas.

Miško savininkas sakė esąs patenkintas skiriama parama. „Manau, viskas vykdoma labai tvarkingai“, - pastebi pareiškėjas. Nors dalį miško atkūrimo darbų jam tenka atlikti naudojantis savo lėšomis, vyriškiui parama kompensuoja 80 proc. jo patirtų išlaidų.

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su NMA prie ŽŪM.