Vaizdo medžiaga pradedama informacija, jog Lietuvoje jau nuo senų senovės gyvena nemaža dalis kitataučių. 7 proc. jų sudaro lenkai.
„Lietuvos lenkai yra istorinė mažuma, jie – ne imigrantai. Jie čia gyvena jau nuo 14 amžiaus. Didžioji dauguma – Vilniaus krašte, kai kuriuose regionuose sudarydami didžiąją daugumą visų vietos gyventojų“, – pateikiama siužete.
Medžiagos autorius primena, jog visose Europos Sąjungos šalyse tautinių mažumų teisės yra ginamos, tačiau, jo teigimu, tai Lietuvai negalioja - „šalies valdžia daro viską, kad sunaikintų tautinės mažumos tapatybę ir ją asimiliuotų.“
Autorius pateikia medžiagą apie pastaruoju metu bene daugiausiai diskusijų sukėlusią problemą – gatvių ir vietovių pavadinimus, dėl kurių spręsta – rašyti tik lietuvių ar ir lenkų kalbomis. Vaizdo siužete publikuojamos kitų šalių nuotraukos, kuriose užfiksuoti dvikalbiai miestų ir gatvių pavadinimai.
Publikuojamas ir vaizdo siužetas iš vieno realybės šou „Aš mylių Lietuvą“, kuriame matoma, kaip nuo namo nuimama lentelė su lenkiškai užrašytu gatvės pavadinimu. Autorius ironizuoja, jog toks žingsnis – natūrali lietuvių patriotinė išraiška.
Žiūrovams primenamas ir faktas, kaip vienos transporto įmonės savininkui – lenkų kilmės – buvo skirta 450 litų bauda už tai, jog tarpmiestiniame autobuse miestų pavadinimai buvo parašyti dviem skirtingomis kalbomis.
Žinoma, paliestas ir nemažai ginčų sukėlęs ir vis dar dviejų šalių valdžios atstovus priešinantis švietimo klausimas. Autorius teigia, jog Lietuvos valdžia gaili pinigų lenkiškų vadovėlių leidybai, o norėdami dar labiau sugniuždyti lenkiškas švietimo įstaigas, pakeitė egzaminavimo tvarką, nebeleidžiant baigiamojo vidurinės mokyklos egzamino laikyti lenkų kalba.
Autorius mano, jog dar viena lietuviško švietimo įgyvendinimo priemonė – prabangios lietuviškos mokyklos rajonuose, kuriuose didžiąją daugumą sudaro lenkų tautinės mažumos atstovai. Jo teigimu, mažamečius auginantys lenkai yra viliojami kur kas geresnės kokybės mokymo įstaigomis tam, kad išsižadėtų savo tautinio identiteto.
Olandijoje gyvenantis lenkas tikina, jog jo tautiečiai universitetuose kur kas pranašesni nei patys lietuviai – baigę mokyklą lenkai į aukštojo mokslą įstaiga ateina turėdami žymiai didesnius stojamuosius balus. Tad, jo manymu, nereikėtų lenkų versti perimti Lietuvos kalbos ir kultūros, nes vos 3,9 proc. lenkų prisipažįsta sunkiai surandantys darbą dėl kalbos barjerų.
Autorius primena ir didelius emigracijos srautus, leisdamas suprasti, jog šalyje – daug problemų, piktinančių ir pačius tautiečius. Jo manymu, jei nesugebama išlaikyti pačių lietuvių šalyje, reikėtų atidžiau rūpintis tautinių mažumų atstovais – kad neprarastų ir jų.
Medžiaga nėra objektyvi
Vaizdo siužetas, didžiosios daugumos žiūrėjusių, buvo įvertintas neigiamai. Deja 15 minučių trukmės prezentacijos autoriui negali grėsti jokios sankcijos. Neobjektyviai pateikta medžiaga, šiuo atveju, negali būti traktuojama kaip tautinės neapykantos kurstymas, mano advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ teisininkas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doktorantas Julius Zaleskis.
„Europos Žmogaus Teisių Konvencija ir Lietuvos Konstitucija garantuoja teisę reikšti savo nuomonę. Ši teisė, be abejo, nėra absoliuti ir ja negalima prisidengti, pavyzdžiui, kurstant etninę neapykantą, menkinant garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Baudžiamoji ir kitokia atsakomybė taip pat grėstų, jei būtų raginama kėsintis į Lietuvos nepriklausomybę ar teritorinį vientisumą, niekinami Lietuvos simboliai, įžeidinėjami konkretūs asmenys.“ – teigė teisės ekspertas.
Pasak J.Zaleskio, kyla abejonių, ar informacija vaizdo siužete yra pateikiama objektyviai, tačiau autorius saviraiškos ribų greičiausiai neperžengė.
Teisininkas taip pat pastebėjo, jog prezentacijos autorius nėra itin gerai susipažinęs su lenkų tautinės mažumos keliamų problemų situacija: „Verta pažymėti, kad kai kuriuos siužete keliamus klausimus neseniai sprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Byloje dėl dvikalbių lentelių maršrutiniuose Šalčininkų autobusuose teismas pripažino, kad maršruto nurodymas lenkų ir lietuvių kalbomis nedaro žalos įstatymų saugomai vertybei – lietuvių kalbos vartojimui ir turi būti leidžiamas. Apie tokią praktiką siužeto autorius, ko gero, nežino.“