Šie parlamentarų panašumai su neporakanopiais išryškėjo stebint, kaip Seime priiminėjamos prezidentės D.Grybauskaitės siūlomos pataisos, kurios draudžia bendrovėms remti partijas, o jų išlaikymą užkrauna ant mokesčių mokėtojų pečių.
Ginčytinos pataisos sunkiai, bet vis dėlto skinasi kelią Seime ir greičiausiai bus priimtos. Neslepiama, kad parlamentarai neturi kito pasirinkimo, nes tokia prezidentės valia.
Net didžiausios valdančiosios frakcijos vedlys J.Razma, kaip ir daugelis jo kolegų nekart viešai abejojęs siūlomų pakeitimų nauda, šią savaitę kapituliavo.
Konservatorius atvirai pripažino, kad pagrindinis ir ypač svarbus projekto privalumas – jo teikėjas: „Balsavimas prieš projektą reikštų konfliktą su didele dalimi visuomenės, kuri pasitiki prezidente.”
Kad beviltiška priešintis šalies vadovės sumanymams, jau anksčiau savo kailiu patyrė ir vienas J.Razmos bendražygių V.Matuzas.
Šalies vadovei prieštarauti mėginęs įtakingas konservatorių veikėjas iš karto ir ilgam palindo po šluota.
Ten pat susispietė ir prezidentės planus dar bandę jaukti opozicijoje esantys socialdemokratai. Praėjusį antradienį iš ryto patriukšmavę, kad stabdys riedantį vežimą, vakarop jie jau romiai spaudė reikiamus balsavimo mygtukus.
Todėl kyla paprastas klausimas – kam tokia klampynė ir tiek vargo?
Ar ne laikas būtų keisti Konstituciją ir numatyti, kad neginčijamą visuomenės pasitikėjimą turinčios prezidentės sumanymai, bent jau tie, kuriuos ji įvardija kaip prioritetinius, neturėtų būti merkiami į Seimo pelkyną, o iškart įsigaliotų kaip nevetuotini įstatymai?