Socialdemokratai – vienintelė partija šalyje, nustačiusi kvotas moterims per rinkimus. Partijos narė B.Vėsaitė tikina, jog žmogų reikia vertinti pagal protą, ne lytį, tačiau, parlamentarės teigimu, be kvotų į Seimą ji nebūtų pateikusi: „Visuomenė moterų dar negeba vertinti“.
Netrukus B.Vėsaitė Seimui pateiks pagal Europos Parlamento rezoliuciją parengtas lygių vyrų ir moterų galimybių įstatymo pataisas, numatančias, jog valstybinių įmonių valdybose bent 30 proc. narių sudarytų dailiosios lyties atstovės.
Gražiausios ir protingiausios
Lietuvės, pasirodo, gali pretenduoti ne tik į gražiausių pasaulio merginų statusą. „Eurobarometro“ duomenimis, šalies moterys pagal išsilavinimo rodiklius pirmauja tarp visų Europos Sąjungos šalių – aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą turėjo 92,3 proc. dailiosios lyties atstovių.
Tačiau valstybės valdyme dalyvauja tik 18 proc. moterų. Nuo rekordininkės Švedijos šioje situacijoje atsiliekame 28 proc.
Vis dėlto kova dėl lygių teisių – ne be pasiekimų. 2010 metais 40,6 proc. moterų užėmė vadovaujančias pareigas – tarp teisės aktų leidėjų, vyresniųjų valstybės pareigūnų, įstaigų, įmonių, organizacijų ir kitų vadovų. Tiesa, aukščiausiuose politikos, valdžios bei verslo postuose dominuoja vyrai.
B.Vėsaitės teigimu, kvotos savivaldybių tarybose ir valstybinių įmonių valdomuosiuose organuose reikalingos ne tik kaip priemonė lyčių lygybės įgyvendinimui, tačiau ir skatinti ekonomikos efektyvumą.
„Tyrimas parodė, jog įmonės, kurių valdančiosiose pozicijose yra moterys, dirba kur kas efektyviau. Veikia natūralūs žmogiškos konkurencijos principai – esant moteriai, vyrai pasitempia, o šios taip pat nenori nusileisti“, – kalbėjo socialdemokratė.
D.Grybauskaitė ir I.Degutienė mano kitaip
B.Vėsaitė tikino, jog anksčiau ar vėliau Lietuva turės jei ne privalomomis kvotomis, tai kitomis priemonėmis užtikrinti aktyvų moterų dalyvavimą ne tik darbo rinkoje, tačiau valstybinių bei privačių įmonių valdomuosiuose organuose.
Parlamentarė prisipažino nesitikinti teigiamos reakcijos pristatant įstatymo pataisas.
Kritiškai dėl kvotų moterims jau yra pasisakiusios šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė bei Seimo pirmininkė Irena Degutienė, lrytas.lt teigusi, jog diskusijos dėl kvotų žemina ją asmeniškai: „Tai juk ryškus žmonių rūšiavimas – nuo to paties mes bėgame. Aš nenorėčiau užimti tam tikros pozicijos vien dėl to, jog esu moteris. Žymiai geriau jaučiuosi, jei esu vertinama pagal atliktus darbus.“
Seimo pirmininkė patikino, jog konservatorių partijoje ir be privalomų kvotų moterys sulaukia pagarbos dėl savo darbų. Pasak Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos narės, kolegių frakcijoje procentas didesnis nei konkurentų gretose.
Problema – verslas
B.Vėsaitės teigimu, visuomenės požiūris į moteriškos lyties atstoves dar nėra patikimas ir būtent griežtomis priemonėmis jį galima keisti.
„Didžiausia problema – darbo užmokesčio skirtumai darbo sektoriuje. Tad kvotos valstybinėse įmonėse priverstų ir verslą keisti savo politiką, požiūrį į moterį“, – mąstė Seimo narė, pritarusi, jog privataus verslo atstovai į šias pataisas greičiausiai reaguos neigiamai.
Socialdemokratė B.Vėsaitė siūlo, jog numatytos kvotos kurį laiką būtų tik rekomendacinio pobūdžio, numačius terminą, iki kurio reikėtų įgyvendinti iškeltus reikalavimus: „Sankcijų nereikėtų taikyti, bent jau kol kas. O rekomendacijas vykdančias įmones būtų galima paskatinti įvairiomis priemonėmis“.
Tiesa, ne tik verslo atstovams reikalingos pamokos dėl lyčių lygiateisiškumo. Pasak Lygių galimybių kontrolierės patarėjos Laimos Vengalės-Dits, ir pačios moterys turėtų būti skatinamos žengti į verslą.
„Trūksta pozityvių priemonių: palankesnėmis sąlygomis moterims išduodamų kreditų, nemokamų mokymų, programų, kurios ne tik lavintų, skatintų, būtų pateikiama verslo abėcėlė, sėkmės istorijos. Svarbiausia - pakeisti nuostatas, jog moterys yra mažiau vertos dalyvauti versle. Gal tai irgi įstatymų pagalba galėtume keisti“, – mąstė patarėja teisės klausimais L.Vengalė-Dits.
Engiamųjų sąraše – trys grupės
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dažniausiai pasiekia skundai dėl lytinės diskriminacijos. Šie sudaro apie 30-40 proc. visų gaunamų skundų. L.Vengalės-Dits teigimu, nors jau dešimtmetį galioja vyrų ir moterų lygių galimybių įstatymas, skundų skaičius nemažėja.
„Ryškiausias pokytis kalbant apie pareigybes – anksčiau jas skirstydavo pagal lytis. Įstatymas, mano nuomone, šiuo atveju žymiai pagerino situaciją“, – teigė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistė.
Tačiau tam tikros darbingo amžiaus moterų grupės vis dar yra engiamos darbuotojų. L.Vengalė-Dits išskyrė tris grupes: vyresnės priešpensinio amžiaus moterys – iki 50 metų, jaunos ištekėjusios ir dar neturinčios vaikų moterys bei nėščiosios.
„Vyresnėms darbuotojoms taikoma kiek žemesnė amžiaus kartelė nei vyrams. Manoma, kad vyresnė - nebe tokia energinga, nesugebanti greitai ir efektyviai dirbti. Į jaunas darbuotojas darbdaviai vis dar žiūri įtariai – mano, kad jos nepatikimos – nėštumas ir vaikų auinimas keliems metams jas eliminuoja iš darbo rinkos. Nėščiųjų situacija taip pat sudėtinga – tenka susidurti su būsimomis mamomis, jaučiančiomis kolegų, darbdavių spaudimą, manymą, jog joms suteikiamos privilegijos“, – dėstė L.Vengalė-Dits.