„Ir tokie medikai dirba ne tik provincijos, bet ir didmiesčių
ligoninėse, todėl nenuostabu, kad jie baidosi gydyti narkomanus“, -
lrytas.lt rėžė D. Diržys. Jo visai nenustebino gruodžio 2 dieną
Valstybės kontrolės, atlikusios metadono vartojimo Lietuvoje 2009-2010
metais tyrimą, paskelbtos išvados.
Išplatintame pranešime auditoriai teigia, kad vaistinio preparato
metadono apyvartos kontrolė Lietuvoje yra nepakankama, pakaitinį gydymą
teikiančių įstaigų tinklas neatitinka realaus poreikio, o pagalba
sergantiems narkomanija yra neefektyvi.
Taip pat šalyje yra ribotas pakaitinio gydymo prieinamumas. Iš 60
savivaldybių pakaitinio gydymo paslaugos teikiamos tik 12.
Dviejuose regionuose - šiaurės rytuose ir pietvakariuose - pakaitinio
gydymo apskritai nėra, nors tose savivaldybėse bendras sergamumo
narkomanija rodiklis viršija šalies ir rajonų vidurkius.
D.Diržys įsitikinęs, kad kolegos bijo atsakomybės, kuri užgula jų pečius
pradėjus taikyti gydymą metadonu, nes tai nuolatinė įtampa, kontrolė ir
neprognozuojamas ligonių elgesys. „O dar ir nuolatinės triukšmingos
politikų ir medikų diskusijos - veiksmingas gydymas metadonu ar ne.
Tad kam gydytojams viso to reikia? Juk net atlyginimas nė centu
nepadidėja“, - svarstė pašnekovas.
Beje, jį nustebino, kad pranešime teigiama, jog Lietuvoje suaugusiesiems
gydyti naudojamas tik metadonas.
„Tai netiesa, priklausomybę nuo narkotinių medžiagų gydome ir
sintetiniu opioidiniu preparatu „Buprenorfinu“. Kokį vaistą geriau
skirti, sprendžia gydytojas“, - patikslino D.Diržys.
„Tyrimo metu paaiškėjo, jog nepakanka saugiklių, kurie garantuotų, kad
sveikatos priežiūros įstaigose metadonas atitektų būtent tiems, kam
paskirtas, ir tokia doze, kokia nurodyta, o jo likučiai būtų nurodyti
tokie, kokie yra iš tikrųjų“, - pranešime cituojama valstybės
kontrolieriaus pavaduotoja Daiva Bakutienė.
Ji taip pat teigė, jog nepakankamai kontroliuojama pakaitinio gydymo
opioidiniais vaistiniais preparatais paslaugų kokybė.
„Kokia gali būti kokybė, jei, pavyzdžiui, Visagine, kur pernai sergamumo
narkomanija rodiklis viršytas tris kartus, dirba vienas, ir tas - labai
garbaus amžiaus psichiatras, Šiaulių priklausomybės ligų centre taip pat
- tik vienas medikas“, - stebėjosi lrytas.lt pašnekovas.
Skaičiai
Pastaraisiais metais metadono vartojimas gydymo tikslams šalyje didėjo -
2008 metais opioidiniu vaistiniu preparatu buvo gydoma 618 asmenų, o
pernai šis skaičius pasiekė 914, tai yra tik kas penktas sergantis
priklausomybe nuo opioidinių narkotikų. Europoje narkomanų gydoma kur
kas daugiau. Pakaitinio gydymo metu vartojamam metadonui 2008 m.
išleista 272 tūkst. litų, 2010 m. - 437 tūkst. litų valstybės lėšų.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje galėtų būti nuo 7 iki 11 tūkst.
švirkščiamųjų narkotikų vartotojų.