Klaipėdiečius vidurdienį iš Šiaurės rago iki Jūrų muziejaus kėlė nemokamas keltas. Taip pat nuo ledinio vėjo sustingę miestiečiai buvo vaišinami nemokama arbata ir sausainiais.
Anot paminklo skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo, pasirinkta vieta yra tikslinga. Jūrų muziejų ir delfinariumą kasmet aplanko tūkstančiai žmonių. Nuo šiandien milžiniškas paminklas neleis pamiršti ir žuvusių bangose.
Renginyje dalyvavęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas džiaugėsi, kad paminklas taps dar vienu jūrinio miesto akcentu. Nors negrįžusių jūreivių neįmanoma sugrąžinti, meras ragino niekada nepamiršti, kam skirtas paminklas.
„Reikėjo rasti metaforą, kuri atspindėtų visą jūros gaivališkumą ir tuo pačiu žmogų joje. Teko bendrauti su jūreiviais, kurie jūroje būna vieni. Albatroso pasirodymas padangėje reikšdavo, kad krantas ir namai jau arti“, – apie paminklą pasakojo skulptorius K.Pūdymas. Anot jo, norėjosi, kad paminklas būtų su optimizmu ir reikštų viltį. O šis paukštis jūreiviams tai ir simbolizuoja.
„Albatroso“ sparnai pučiant vėjui truputį juda. Tai sukuria skrendančio paukščio iliuziją. Skulptorius pripažino, kad praėjusią savaitę buvo neramu – bluosto sudėti neleido uraganinis vėjas.
„Ši konstrukcija yra stipri - kūrinys jau atlaikė nemažą audrą. Po audros, kitą dieną buvau nuvažiavęs pažiūrėti, ar konstrukcija sveika. Galima sakyti, kad paminklas jau pasiteisino“, – šypsojosi skulptorius.
Mintis, jog negrįžusius jūreivius reikia pagerbti paminklu, kilo pajūrio žurnalistams. Vienas aktyviausių idėjinių autorių – „Lietuvos ryto“ žurnalistas Gediminas Pilaitis. Nors paminklas buvo pastatytas per keletą mėnesių, tačiau idėjos įgyvendinimui prireikė penkerių metų.
Po atidarymo ceremonijos visi galėjo nemokamai pasivaikščioti po Jūrų muziejų. Muziejaus darbuotojai noriai supažindino su Jūrų muziejaus gyventojais. Simpatiškiausi lankytojams buvo šaltame vandenyje nardantys pingvinai.