Lietuvoje – 700 bažnyčių ir panašiai tiek pat kunigų. Tačiau regionuose vienam kunigui tenka aptarnauti keletą parapijų.
Pasak Kauno arkivykupo metropolito Sigito Tamkevičiaus, Lietuvoje bus rengiami dviejų kategorijų diakonai: vieni tarnaus tik bažnyčiai, kiti galės dirbti ir turėti šeimą.
„Diakonai gali būti ir celibatiniai, ir našliai. Bet jei vedęs – tai geros šeimos tėvas, turintis bent penkerių metų tėvystės patirtį. Be to, jie iki pradėdami ruoštis tapti diakonais turi turėti tarnavimo patirtį“, - aiškino S.Tamkevičius.
Bažnyčia spėja, kad norinčių gyventi be celibato ir naudotis kunigams teikiamomis privilegijomis netrūks. Todėl norintiems vaduoti kunigus pirmiausia teks gauti palankią bendruomenės charakteristiką.
Išsituokę arba antrą kartą sugalvoję vesti našliai priimti sakramentų negalės.
Diakonais norintys tapti vyrai sėkmingoje santuokoje privalės būti gyvenę ne mažiau nei penkerius metus.
Diakonų kursai truks trejus metus. Šventikai turės dirbti be atlygio. Mokymai vyks neakivaizdžiai, pretendentai turės būti ne jaunesni nei 35-erių metų, turėti nuolatinį darbą,
Diakonams nebus leidžiama aukoti šv. Mišių, klausyti išpažinčių, teikti paskutinįjį patepimą.
„Diakonai gali būti įvairių profesijų žmonėmis. Tie, kurie dirbs pagal savo profesiją, neagus jokio atlygio“, - kalbėjo S.Tamkevičius.
Norinčių tapti diakonais jau yra.
Pavasarį vyksiančioje vyskupų konferencijoje ketinama parengti diakonų rengimo programą ir numatyti mokymui skirtas vietas. Paremti diakonų rengimą finansiškai įsipareigoja bažnyčia. Parengti vieną seminaristą kunigystei per metus bažnyčiai vidutiniškai kainuoja 10 tūkst. litų.