Verslininkai apgavo Nausėdų kaimą

Neleido tai neleido – surado aplinkinį kelią, jokių kaimo sutikimų verslui vystyti neprireikė. Deja, ir vėl tenka sugrįžti prie pamirštos istorijos, mat lapkričio pabaigoje Nausėdų gyventojų šuliniuose dingo vanduo.

Geologai nustatė, kad UAB „Alvetos karjerai“ verslininkai pažeidė aplinkosaugos reikalavimus ir vanduo iš Nausėdų kaimo šulinių sutekėjo į iškastą žvyrduobę. Jeigu ne vandentiekis, vandens neturėtų visas kaimas, mat ištuštėjo visi šuliniai.

Keisčiausia, kad vandens neteko ir kaime įsikūrusios kaimo bendruomenės „Darbos vingis“ pirmininkės Irenos Gricienės sodyba, į kurią vandentiekį buvo įvedę patys žvyro kasėjai. - Gyvenu prie pat žvyrduobės, todėl verslininkams buvau iškėlusi sąlygas, kurios turėjo užtikrinti, kad jokios dėl verslo atsiradusios aplinkybės mūsų gyvenimo netrikdys.

Viena iš sąlygų – plastikiniai langai ir durys, kad į kambarius neprasiskverbtų mašinų keliamas triukšmas ir skleidžiama smarvė. Sutvarkė, tikrai padėjo. Ir giluminį vandens gręžinį išgręžė, vandenį įvedė. Maniau, iš žemės gelmių atkeliavęs vanduo tekės be sutrikimų, tačiau klydau.

Šį lapkritį vanduo pirmiausia pas mus ir dingo. Žmonės stebėjosi, koks čia giluminis gręžinys, jeigu vanduo į žvyrduobę suteka. Aš nė nežinau, kokio gylio jį išgręžė, nors turėjo būti bent 100 m gylio, juk žvyro sluoksnis po mūsų troba labai storas. Vandens nebeturime, vadinasi, neveikia skalbimo mašina, vandenį kiekvieną dieną vežiojame bidonais. Labai nepatogu. Įkandin mūsų vanduo dingo ir kitose sodybose, štai tada kaimo bendruomenė ir nusprendė kreiptis pagalbos, - pasakojo bendruomenės pirmininkė I. Gricienė.

Į situaciją pradėjus gilintis specialistams paaiškėjo, kad dėl žvyrą kasančios bendrovės „Alvetos karjerai“ atliekamų darbų ne tik šulinių vanduo dingo, gali kilti ir kitų problemų.

Bendruomenės pirmininkė baiminasi, kad į jos sodybą vedantis keliukas vieną dieną nugarmės į žvyrduobę.

- Į sodybos pusę žvyrą kasė kiek įstengė, o mes juk virš žvyro gyvename, gal 30 m to žvyro sluoksnio storis. Bekasant ėmė byrėti šlaitai, gyvatvorė sunyko, o ji teikė žemei tvirtumo. Dabar keliukas eina pro pat žvyrduobės pakraštį, kai mašina važiuoja, žemė siūbuoja. Šiukšliavežės vairuotojas bijo čia užsukti, todėl konteinerį tenka pačiai į gyvenvietę stumti, - pasakojo I. Gricienė.

Gyventojų iškviestas Lietuvos geologijos tarnybos specialistas aptiko karjero eksploatavimo pažeidimų. Paaiškėjo, kad žvyrduobė prie sodybos keliuko priartėjusi neleistinai arti, mat ir toks keliukas turi savo apsaugos juostą, kurios nevalia peržengti. Ką jau kalbėti apie Darbos upelį, kurio apsaugos juosta yra 3 metrai. Nustatyta, kad vienoje vietoje net buvo išrausta prakasa tarp upelio ir žvyrduobės, vėliau, tiesa, užpilta moliu.

Nuotraukoje, kurioje užfiksuota žvyrduobės ir Darbos upelio kaimynystė, matyti tiesiog apsauginėje juostoje suplūktas kelias. Natūraliai kyla klausimas: nejaugi žvyro tiek stigo, kad reikėjo kastis arti upelio ir gyvenamosios sodybos ir šiems objektams kelti pavojų?

Geologijos tarnybos specialistų manymu, vanduo šuliniuose greičiausiai nuseko todėl, kad kasdami žvyrą verslininkai iš duobės pumpavo vandenį. Geologams kilo įtarimų, kad žvyras kasamas iš daug giliau nei projekte numatyti 8,5 m, tačiau to patvirtinti dar negali, nes tikslų gylį išmatuoti trukdo žvyrduobėje esantis vanduo. Susidaro įspūdis, jog žvyro kasėjai iš įsigyto sklypo stengėsi išspausti viską, kas tik įmanoma, peržengiant ribas į upės bei kelio puses, galbūt ir kasantis gilyn.

Kai prieš porą metų verslininkai skynėsi kelią į šį naudingųjų iškasenų telkinį, vietos gyventojai priešinosi, baimindamiesi, jog ramaus gyvenimo kaimui neliks. Tąkart, rašydami apie susiklosčiusią problemą „Ūkininko patarėjo“ laikraštyje, pateikėme pavyzdžių iš kitų rajonų, kur kasant žvyrą taip pat buvo nusekę gyventojų šuliniai. Taip yra atsitikę Klaipėdos rajono Gelžinių, Ketvergių, Margių ir kituose kaimuose. To, kas dėsningai nutinka, išvengti, matyt, neįmanoma, nors geologai šio rašinio autoriui ir yra tvirtinę, kad laikantis reikalavimų vanduo iš šulinių išnykti neturėtų, o pažeidimus turėtų fiksuoti aplinkosaugininkai.

Darbėnų seniūnijos, kuriai priklauso Nausėdų kaimas, seniūnas Edvardas Stalmokas sakė apgailestaujantis, kad verslininkai, žodžiu deklaravę dirbsią tvarkingai ir sąžiningai, apsimelavo ir pridarė gyventojams daug rūpesčių.

- Sunku kažką žmonėms paaiškinti. Atrodo, stengiesi, kad verslas kaime klestėtų, kad gyvenimas judėtų į priekį, bet jeigu nevykdo sutartų dalykų ir to, kas yra nurodyta jų leidime... Aš pats niekada gyvenime taip nedaryčiau ir nepatariu taip elgtis kitiems. Mano nuomone, jeigu iškilo problema, pirmiausia reikia tartis su žmonėmis. Dabar sukuria problemą, o kai žmonės sukyla, tik tada bando kalbėtis, - piktinosi Darbėnų seniūnas.

Kretingos r. aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Ričardas Kašėta „ŪP“ paaiškino, kad verslininkams bus skirta bauda už upelio apsaugos juostos pažeidimą.

- Mes nustatėme, kad pažeista upelio apsauginė juosta, o kiti galimi pažeidimai mūsų kompetencijai nepriklauso, todėl lauksime geologų galutinių išvadų ir pagal tai skirsime baudą. Taip pat bus apskaičiuota gamtai padaryta žala, jeigu tokia bus, - sakė R. Kašėta.

Kalbinti verslininkai galimus pažeidimus siejo su planuose naudotomis aeronuotraukomis, kuriose nerodomi objektų aukščiai, o matyti tik bendras vaizdas.

- Darbų pradžioje ekskavatoriui kasant gal ir nubiro šlaitas. Aeronuotraukoje nerodo altitudžių, aukščių, o tik bendrą vaizdą, tai galėjo suklaidinti. Kas buvo nukasta – užpylėme, prie upelio juosta gal ir liko pusmetriu ar 20 cm siauresnė, bet tai ne piktybinis pažeidimas. O prie keliuko taip pat užpilsime, kad pavojaus nekeltų, - „Ūkininko patarėjui“ pasakojo UAB „Alvetos karjerai“ direktorius Stepas Dokšus.

Paklaustas apie gyventojų šulinius, direktorius sakė, kad dabar vandens iš karjero nepumpuoja, o vandentiekio įvedimas priklausys nuo gyventojų pageidavimo.

- Keista, kad net tokį lietingą rudenį, kai karjere daug vandens, jo negalima pumpuoti, nes šuliniuose vanduo taip pat senka. Negalima tai negalima, dabar nepumpuojame. O dėl vandentiekio įvedimo klausimą spręsime tardamiesi su pačiais gyventojais. Kaip būna – vienas nori, trys ne... Konkrečius pažeidimus reikės nagrinėti turint visus dokumentus ir matant situaciją vietoje. Kol kas oficialaus rašto nesame gavę ir konkrečiai atsakyti negalėčiau, - sakė S. Dokšus.

Tad kokie būna verslininkų tikslai, kai susikerta jų ir nuo seno kaime gyvenančių žmonių interesai? Ar verslas į kaimą neša šviesą, ar paverčia sodiečius savo įkaitais? Eilinis, beveik chrestomatiniu tapęs žvyro kasėjų pavyzdys rodo, kad nieko gero iš tokio verslo kaimo žmogus nesulauks. Prie karjerų sunkiasvorės mašinos kelia dulkes, triukšmą, nusenka šuliniai, subjaurojama aplinka.