Tai numatantį įstatymo projektą antradienį Seime pristatė
krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Projektui po pateikimo
pritarė 56 Seimo nariai, prieš buvo trys, 13 balsuodami susilaikė.
Toliau dokumentas bus svarstomas Seimo komitetuose.
„Tas įstatymas skirtas tiems, kurie priešinosi, kurie vykdė
nepriklausomos Lietuvos įstatymus ir nėjo į sovietinę
kariuomenę“, - sakė R.Juknevičienė.
Pagal projektą, teisę į kompensaciją turėtų asmenys, kurie
nuo 1990 metų kovo 11 dienos atsisakė tarnybos sovietų armijoje ir
dėl to buvo prievarta paimti į sovietų armijos dalinius, nuteisti
laisvės atėmimu už pasitraukimą iš sovietų armijos arba šaukimo
tarnauti joje boikotavimą, priversti grįžti tęsti (išvykti
atlikti) tarnybą sovietų armijos daliniuose - iki 1991 metų
rugsėjo 7 dienos.
Planuojama, kad kompensacijos būtų pradėtos mokėti nuo 2013
metų. Krašto apsaugos ministerija skaičiuoja, kad per metus
išmokamų kompensacijų bendra suma neturėtų viršyti 150 tūkst.
litų.
Pasak R.Juknevičienės, jos teikiamas projektas atkurtų
istorinį ir socialinį teisingumą, nes 21-am jaunuoliui, 1990 metų
kovo 27 dieną sovietų desantininkų prievarta išvežtam į Magadano
sritį, buvo išmokėtos vienkartinės 4 tūkst. litų kompensacijos.
„Suprantu, kad kitais metais rinkimai, elektoratas reikalingas bet
koks“, - projektą įvertino socialdemokratas Algirdas Sysas.
Anot jo, tai vieną interesų grupę papirkinėjantis įstatymas.
Jis ironizavo, kad galbūt galima registruoti projektą, pagal kurį
Tado Blindos vaikaičiams būtų kas nors kompensuojama.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad parengti projektą
paskatino vienos mamos kreipimasis į Krašto apsaugos ministeriją ir
kitas Lietuvos valdžios institucijas su prašymu deramai įvertinti
ir atlyginti patirtą žalą jos sūnui bei kitiems asmenims, kurie po
1990 metų kovo 11 dienos atsisakė prievartinės tarnybos sovietų
armijoje ir dėl to nukentėjo nuo sovietų armijos persekiojimo ir
represijų.
Tas jaunuolis su kitais 37 prievartinės tarnybos sovietų
armijoje atsisakiusiais Lietuvos jaunuoliais, globojamais Raudonojo
Kryžiaus globos skyriuje, 1990 metų kovo 27 dieną buvo sovietų
armijos desantininkų užpultas, sumuštas ir vėliau dėl sovietų
armijos atstovų persekiojimo ir grasinimo susidoroti su juo ir jo
šeimos nariais buvo priverstas grįžti tęsti prievartinės tarnybos
sovietų armijoje.
Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas 1990 metų balandžio 4
dieną priėmė kreipimąsi į Lietuvos jaunuolius, raginantį
atsisakyti tarnybos sovietų armijoje, boikotuoti šaukimą į
sovietų armiją arba nutraukti tarnybą joje. Dėl atsisakymo
tarnauti okupacinėje kariuomenėje Lietuvos jaunuoliai buvo sovietų
armijos atstovų persekiojami beveik 1990-1991 metais.
Nustatyta, kad nuo 1990 metų kovo 11 dienos tarnybos sovietų
armijoje atsisakė 1562 jaunuoliai. Iš jų 67 asmenys buvo prievarta
išvežti į sovietų karinius dalinius, 20 nuteisti laisvės atėmimo
bausmėmis, trims iškeltos baudžiamosios bylos, o trys jaunuoliai
žuvo. Be to, nustatyti keturi tarnybos sovietų armijoje atsisakę
asmenys, kurie vėliau patys grįžo į sovietų armijos dalinius,
bijodami sovietų armijos represijų, susidorojimo su jų šeimomis,
tačiau manoma, kad taip nukentėjusių jaunuolių galėjo būti kur
kas daugiau (apie 200 asmenų).
Kiti jaunuoliai (1465 asmenys), norėdami išvengti prievartinės
tarnybos ir sovietų armijos ar valdžios atstovų represijų, buvo
priversti slapstytis, keisti gyvenamąją vietą, palikti šeimą,
taip buvo apribotos jų teisės į laisvą pasirinkimą dirbti,
mokytis, užsiimti kita veikla.