„Pirmiausia, NATO priėmė naujus narius ir sprendimus dėl
narystės visiškai savarankiškai, jokių susitarimų su Rusija dėl
to nereikėjo ir jie daromi nebuvo“, - BNS trečiadienį sakė
A.Anušauskas.
„Manau, kad tai jo paties (S.Lavrovo - BNS) interpretacija,
siekiant suvelti situaciją, kadangi pati Rusija labai intensyviai
vysto karinę infrastruktūrą Kaliningrado srityje, kitų Baltijos
šalių pašonėje, ir yra jau sudariusi daugybę karinių sutarčių
su Baltarusija, kurių pagrindu faktiškai integruoja Baltarusijos
ginkluotąsias pajėgas į savo pajėgų bendrą veikimą. Aš
manyčiau, kad siekiama būtent to - sudaryti savo kuriamai karinei
struktūrai palankesnes sąlygas, kad NATO veikimas Baltijos šalyse
būtų mažiau matomas, mažiau aktyvus“, - teigė NSGK pirmininkas.
S.Lavrovas trečiadienį Vilniuje žurnalistams sakė, kad Maskva
yra susirūpinusi, kad „užsienio ginklai, užsienio karinė
infrastruktūra kuriama aplink Rusiją, mūsų kaimynų teritorijoje“.
Jo teigimu, „NATO buvo įsipareigojusi to nedaryti“.
„Kai pasirašėme susitarimą tarp Rusijos ir NATO,
NATO pareiškė, kad naujųjų NATO narių teritorijoje nebus nuolat
dislokuoti kovinių pajėgų. Šis įsipareigojimas šiurkščiai
pažeistas“, - kalbėjo Rusijos ministras ir pridūrė, kad
Karaliaučiaus srities ginkluotės modernizavimas vyksta laikantis
tarptautinių įsipareigojimų, ir Lietuva, neturi pagrindo nerimauti.
NATO plėsdamasi į Rytus pareiškė, kad naujose valstybėse
narėse nebus nuolat dislokuotų didelių karinių pajėgų, tačiau
šios nuostatos interpretacija Rusijoje ir Vakaruose skiriasi.
Tuo tarpu A.Anušauskas sakė, kad karinių pajėgų
Karaliaučiaus srityje stiprinimas nėra gynybinio pobūdžio. Jis
teigė, kad tokiuose veiksmuose galima įžvelgti grėsmę Lietuvai.
„Modernizavimas, radiolokacinės stoties pompastiškas atidarymas
Kaliningrado srityje ir visa kita verčia manyti, kad Kaliningrado
sritis yra daugiau kuriama ne tiek, kaip gynybinis, o visai kitą
paskirtį turintis karinis bastionas. Taip, tai neramina“, - kalbėjo
NSGK vadovas.
„Tikrai Rusija vysto pajėgumus, kurie yra nukreipti prieš NATO
valstybes. Aš manau, kad garsiai kalbėdama apie priešraketinės
gynybos elementus, kurie Rusijos strateginei branduolinei ginkluotei
nekelia jokios grėsmės praktiškai, (...) Rusija labai aktyviai
vysto savo pajėgumus, kurie šitame regione yra orientuoti prieš
NATO valstybes“, - sakė jis.
A.Anušauskas pažymėjo, kad S.Lavrovas „tinkamai gina Rusijos
nacionalinius interesus, tačiau Lietuvai dėl tokių veiksmų tikrai
ne geriau“.
Gynybos ekspertų duomenimis, Rusijos ginkluotųjų pajėgų
grupuotėje Karaliaučiuje yra apie 30 tūkst. karių, Baltarusijos
reguliariojoje kariuomenėje yra beveik 80 tūkst. karių.