Tokią poziciją jis išsakė komentuodamas trečiadienį Vilniuje
nuskambėjusį Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo
pareiškimą, kad NATO pažeisdamas savo įsipareigojimus telkia
karines pajėgas aplink Rusiją.
„Aš tikrai tokių įsipareigojimų nesu girdėjęs, galbūt tai
yra savotiška interpretacija. Kita vertus pasakysiu labai paprastai,
nežinau, kur mano kolega Rusijos ministras mato kažkokias žymias
ginkluotąsias naujas NATO pajėgas, kurios yra dislokuojamos prie
Rusijos sienų. Aš tokių pajėgų nežinau“, - BNS sakė A.Ažubalis
trečiadienio vakarą Vilniuje pasibaigus Europos saugumo ir
bendradarbiavimo organizacijos ministrų susitikimui.
1997 metais Rusija ir NATO pasirašė dokumentą dėl tarpusavio
santykių, bendradarbiavimo ir saugumo pagrindų. Šiame dokumente
NATO pabrėžė, kad ateities saugumo aplinkoje Aljansas, užuot
nuolat dislokuodamas dideles karines pajėgas Vidurio ir Centrinėje
Europoje, savo kolektyvinio saugumo misijas vykdys užsitikrindamas
galimybes suteikti pastiprinimą, siekdamas karinės sąveikos ir
integracijos. Šis teisiškai neįpareigojantis dokumentas paliko
erdvės interpretacijoms, nes jame nėra aiškiai įvardyta, kas yra
„didelės“ kovinės pajėgos.
Užsienio reikalų ministerijos vadovas pridūrė, jog kaip
Lietuvos atstovas norėtų „žymiai didesnio NATO buvimo Baltijos
valstybėse“.
„Aš manau, būtų žymiai saugiau ir žymiai ramiau visiems
mūsų piliečiams, juolab kai girdi štai tokius nesibaigiančius
grasinimus arba kai pasižiūri į pastarųjų metų Rusijos karinių
manevrų žemėlapį. Matai vieną paprastą dalyką - tai, kad
manevrų scenarijai yra labai nemalonūs mums ir jie kažkodėl visada
yra didele dalimi organizuojami Vakarų kryptimi“, - svarstė
A.Ažubalis.
Ministras sukritikavo planus Karaliaučiaus srityje dislokuoti
modernias žemė-oras tipo raketines sistemas S-400, apie kuriuos
trečiadienį paskelbė Rusijos karinė vadovybė.
„Jei mes kalbame apie įsitraukimą į dialogą su Rusiją ir
visą laiką kviečiame Rusiją kalbėti apie saugumą, jeigu mes
turime NATO-Rusijos tarybą, jeigu Rusiją visur kviečiame, jeigu iki
šiol vienpusiškai Rusijai buvo teikiama informacija apie įvairius
Vakarų kariuomenių judėjimus ir tik dabar nutraukta negaunant
atsakymo iš Rusijos, tai, manau, tokie pareiškimai yra neadekvatūs
ir, matyt, savyje turi kažką nemalonaus ir bloga linkinčio“, -
kalbėjo A.Ažubalis.
Jis sakė, kad „visi blaivaus proto šios žemės žmonės
neturėtų kalbėti tokiomis frazėmis ir turėtų siekti ramybės,
stabilumo ir abipusio saugumo“.
Naujienų agentūra Interfax trečiadienį citavo Rusijos
ginkluotųjų pajėgų atstovą Andrejų Bobruną, kuris sakė, kad
S-400 šiuo metu prieš dislokavimą Karaliaučiuje yra išbandomos
Astrahanės regione, bet nekonkretizavo, kada ši ginkluotė gali
atsidurti Lietuvos kaimynystėje.
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas neseniai vėl perspėjo,
kad nesusitarus su NATO dėl Aljanso kuriamo priešraketinio skydo
Rusija gali dislokuoti „Iskander“ raketas Karaliaučiuje.
S.Lavrovas trečiadienį pakartojo Maskvos reikalavimą, kad
Aljansas įsipareigotų raštu, jog sistema nenukreipta prieš Rusija.
„Situacija nesikeičia, konsultacijos tęsiamos, bet mūsų
teisėti reikalavimai neįvertinami, o mūsų draugai
NATO kategoriškai atsisako ant popieriaus teisiškai įsipareigoti
tai, ką jie sako žodžiu, o būtent - kad šis gynybos projektas
Europoje nekelia grėsmės Rusijai, nenukreiptas prieš Rusiją. Jie
tai kalba, bet negali to parašyti popieriuje“, - kalbėjo Rusijos
ministras.