2012-uosius Lietuvos vyskupai paskelbė Palaimintojo Jurgio
Matulaičio metais. Kitąmet sukanka 85 metai nuo arkivyskupo mirties
ir 25-eri nuo jo pakėlimo į altoriaus garbę.
Ketvirtadienio vidurdienį Vilniaus arkikatedroje vyks
konferencija apie palaimintąjį arkivyskupą Jurgį Matulaitį, po jos
iškilmingu Eucharistijos šventimu Lietuvos vyskupai pradės
Palaimintojo Jurgio Matulaičio metų minėjimą.
1918 metų gruodžio 8-ąją, švenčiant švč. Mergelės Marijos
Nekaltąjį Prasidėjimą, vyskupas J. Matulaitis įžengė į Vilniaus
arkivyskupo sostą. Vilniaus arkikatedroje ganytojo pareigas
arkivyskupas J. Matulaitis ėjo iki 1925-ųjų.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios ganytojai ragina tikinčiuosius per
2012 metus giliau pažinti Palaimintojo Jurgio Matulaičio, Vilniaus
vyskupo bei Lietuvos Apaštališkojo Vizitatoriaus asmenybę, jo
nuveiktus darbus. Juose ypatingai atsispindi katalikiškojo
socialinio mokymo sklaida Lietuvoje, atnaujinta marijonų vienuolija
ir įsteigtos švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių
seserų bei Jėzaus Eucharistijoje Tarnaičių seserų kongregacijos.
Tikintieji raginami rengti piligrimystės žygius prie
Palaimintojo kapo Marijampolėje bei vienytis į tautos bendrą maldos
sąjūdį prašant Dievo malonės Palaimintajam arkivyskupui Jurgiui
Matulaičiui suteikti Šventojo garbę.
J.Matulaičio beatifikacijos byla pradėta Romoje 1953 m. Per 25
metus buvo gauta apie 900 atsiliepimų bei padėkų už gautąsias
malones dvasiai ir kūnui, daugiausia už pagijimus iš įvairių ligų.
1982 m. popiežius Jonas Paulius II suteikė Jurgiui Matulaičiui
„Dievo garbingojo tarno“ titulą. Patikrinus Šventajam Sostui
pateiktą informaciją apie stebuklingąsias malones, arkivyskupas J.
Matulaitis 1987 m. paskelbtas palaimintuoju. Beatifikacija vyko
Romoje iškilmingai švenčiant Lietuvos krikšto 600-ąsias metines.
J. Matulaitis (1871-1927) mokėsi Marijampolės mokykloje ir
gimnazijoje, vasarą piemenaudavo, dėl dažnų persišaldymų susirgo
kaulų džiova, kuri kamavo visą gyvenimą. 1889 m. išvyko į Lenkiją,
mokėsi Kelcų ir Varšuvos kunigų seminarijose. 1898 m. įšventintas
kunigu, išvyko studijuoti į Fribūrą Šveicarijoje, čia 1902 m.
apgynė aukščiausio įvertinimo sulaukusią disertaciją bei įgijo
teologijos daktaro laipsnį.
Profesoriaudamas Petrapilio (dabar Sankt Peterburgas) dvasinėje
akademijoje J. Matulaitis apsisprendė tapti vienuoliu ir atnaujinti
merdėjusią marijonų vienuoliją Lietuvoje. 1909 m. davė pirmuosius
vienuolio įžadus ir netrukus tapo marijonų vienuolijos generolu.
1914-1918 m. J. Matulaitis gyveno Varšuvoje. Tuo laikotarpiu
įsteigė vienuolyną Belianuose, globojo našlaičių prieglaudą, pats
rinko jai aukas.
1918 m. grįžęs į Lietuvą J. Matulaitis Marijampolėje sutvarkė
karo nuniokotą marijonų vienuolyną, įsteigė naują švč. Mergelės
Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregaciją.
Tais pačiais metais J.Matulaitis buvo konsekruotas vyskupu ir
paskirtas vadovauti Vilniaus vyskupijai. Šias pareigas uoliai ėjo
septynerius metus vadovaudamasis savo šūkiu „Blogį nugalėk gerumu“.
Arkivyskupas garsėjo kaip rūpestingas visų tautų ganytojas,
rūpinosi vargšais, gesino politines rietenas. J. Matulaitis nemažai
prisidėjo prie Lietuvos santykių su Šventuoju Sostu pagerinimo,
daug nuveikė steigiant bažnytinę Lietuvos provinciją ir rengiant
Vatikano konkordatą su Lietuva.
J. Matulaitis mirė Kaune 1927 m. sausio 27 d., buvo palaidotas
Kauno katedros kriptoje. Vėliau palaikai perkelti į Marijampolės
katedros koplyčią (dabar Palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčia).
Vilniaus arkikatedroje, netoli centrinio altoriaus, yra arkivyskupo
J. Matulaičio paminklinis biustas, arkivyskupo vardu pavadinta ir
viena iš sostinės parapijų.