„Atsižvelgiant į sunkią šalies ekonominę situaciją, „Sodros“
deficitą, lėšų trūkumą atkurti socialines išmokas, kaip tik būtų
sąžiningiausia atsisakyti politinių partijų finansavimo iš skurdaus
valstybės biudžeto, todėl siūlome, kad politinės partijos
išsilaikytų iš nario mokesčio bei 1 procento gyventojų sumokamo
pajamų mokesčio“, - teigė V. Žiemelis.
Krikščionių partijos frakcijos seniūnas ragina šalies vadovę
atkreipti į tai dėmesį ir nepasirašyti įstatymo, kuris papildomai
reikalauja milijoninių biudžeto lėšų.
Pasak V.Žiemelio, rinkimuose turi varžytis politikai ir jų
idėjos, tačiau ši finansavimo tvarka to daryti neskatina. Jo
nuomone, Lietuvos politiniame gyvenime pagal nustatytą tvarką
dominuos konkurencija pinigais, nes vienos politinės partijos
finansuojamos iš valstybės biudžeto, kitos - ne, taip sudaromos
diskriminacinės konkurencijos sąlygos politinei veiklai, iškiltų
pavojus demokratijai.
Krikščionių partijos frakcijos seniūnas apgailestauja, kad,
priėmus Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei
finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimus ir nepritarus jo siūlymui
atsisakyti partijas finansuoti iš valstybės biudžeto, mokesčių
mokėtojams užkraunama dar didesnė finansinė našta.
„Esant milžiniškam biudžeto deficitui, kai Vyriausybė negali
vykdyti prisiimtų įsipareigojimų savo piliečiams, kai vėl kalbama
apie naujų mokesčių įvedimą, politinių partijų finansavimui lengva
ranka be diskusijų surandama papildomų 15 milijonų“, - stebisi
Seimo narys.
Jo teigimu, 2012 metų biudžeto projekte, kurį antradienį
koregavo Vyriausybė, numatyta, kad politinėms partijoms vietoj 5,5
mln. skiriama 20 mln. 278 tūkst. litų.
Seimas antradienį priėmė politinių partijų ir politinių
kampanijų finansavimą reglamentuojančių įstatymų pataisas, pagal
kurias partijų negalėtų remti nei fiziniai, nei juridiniai asmenys,
primena ELTA.
Įstatymo pataisomis įteisinta, kad nuolatiniu partijų pajamų
šaltiniu gali būti ir nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai
skiriama 1 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis.
Taip pat įteisinta, kad vienas fizinis asmuo per politinę
kampaniją kiekvienam savarankiškam jos dalyviui gali paaukoti sumą,
neviršijančią 10 praėjusių kalendorinių metų ketvirtojo ketvirčio
vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių. Bendra vieno fizinio
asmens aukų suma savarankiškiems politinės kampanijos dalyviams per
kalendorinius metus negalės viršyti 10 procentų asmens už
praėjusius metus deklaruotų metinių pajamų.
Kandidatai vienmandatėse rinkimų apygardose ir referendumo
iniciatoriai savo politinei kampanijai finansuoti galės paaukoti
sumą, neviršijančią 20 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių.
Be to, nustatyta, kad mažas sumas (iki 40 litų) aukojantiems
asmenims bus taikoma supaprastinta aukų priėmimo, apskaitos ir
aukotojų paviešinimo tvarka.