Trečiadienį komitetas konstatavo, jog, remiantis statistiniais
duomenimis, panašu, kad referendumas neįvyktų, net jei būtų
rengiamas kartu su Seimo rinkimais 2012 spalį, tad idėjos kol kas
atsisakyta.
Tuo pačiu komitetas pareiškė remiantis dvigubos pilietybės
institutą, o Seimo pirmininkės Irenos Degutienės prašo paskubinti
projektus dėl elektroninio balsavimo įteisinimo.
„Reikia spręsti, ar, grubiai pasakysiu, bandom galva sieną
pramušinėti, ar atidedam vėlesniems laikams“, - sakė komiteto
pirmininkas Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Arminas Lydeka.
Trečiadienį komiteto posėdyje dalyvavęs Vyriausiosios rinkimų
komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas sakė abejojantis
referendumo sėkme, nes rinkėjų aktyvumas per parlamento rinkimus
statistiškai neperkopia referendumui reikalingų 50 procentų.
„Negalėčiau pasakyti, kad Seimo rinkimai sukelia didelį
susidomėjimą. Dėl rinkėjų aktyvumo per Seimo rinkimus abejoju,
kad tą skaičių pasiektume, bijau, kad referendumas neįvyktų“, -
sakė Z.Vaigauskas.
Per pastaruosius eilinius Seimo rinkimus 2008 metais rinkėjų
aktyvumas siekė 48,58 proc., 2004 metais- 46,06 proc. rinkėjų.
Z.Vaigausko teigimu, jei referendumas būtų rengiamas kartu su
Seimo rinkimais, tai papildomai kainuotų iki 3,5 mln. litų, jei
būtų rengiamas atskirai - 15-17 mln. litų.
VRK vadovas taip pat sakė abejojantis, ar įteisintas
elektroninis balsavimas leistų pasiekti aktyvumą, kurio reikia, kad
referendumas būtų laikomas įvykusiu. Pasak Z.Vaigausko, kaip rodo
elektroninį balsavimą įdiegusių šalių patirtis, rinkėjų
aktyvumas padidėja nedaug, keliais procentais.
„Internetinis balsavimas, kitų valstybių pavyzdžiu, smarkiai
nepadidina aktyvumo, jis sukuria galimybę balsuot, bet nesukuria
stimulo balsuot. Įdiegus elektroninį balsavimą galimybių balsuoti
atsirastų daugiau, bet balsuojančių skaičius tikriausiai smarkiai
nedidėtų, čia kalbama apie kelis procentus“, - sakė Z.Vaigauskas.
Lietuvoje jau ne kartą bandyta įteisinti elektroninį
balsavimą, tačiau nesėkmingai, politikams abejojant tokio balsavimo
skaidrumo užtikrinimu. Po kelių nesėkmingų bandymų Seimas vėl
yra ėmęsis projektų, kuriais siūloma įteisinti balsavimą
internetu. Jiems vasarą pritarta po pateikimo, į parlamento salė
jie grįš po svarstymų parlamentiniuose komitetuose.
Dvigubos pilietybės klausimas Lietuvoje tapo opus, kai 2006 metų
rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją,
dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą
pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė
prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui.
Nuostata dėl Lietuvos pilietybės įrašyta toje Konstitucijos
dalyje, kurią pakeisti galima tik surengus referendumą.
Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė
leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki nepriklausomybės
atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo
automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą
pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus
metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.
Dvigubos pilietybės negali turėti tie Lietuvos piliečiai, kurie
savo noru išvyko iš Lietuvos po jos nepriklausomybės atkūrimo 1990
metų kovo 11 dieną ir taip pat savo noru įgijo kitos valstybės
pilietybę.