Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
instituto docento teigimu, Lietuvos užsienio reikalų ministerija
savo darbą pirmininkaujant ESBO atliko sąžiningai, o svarbiausius
susitikimo Vilniuje rezultatus užblokavo Rusija ir Baltarusija.
„Mano manymu, susitikimo rezultatai nėra tokie, kokių buvo
galima tikėtis. Bent jau pagal Lietuvos prioritetus ir siūlymus
matyti, kad tik trečdalis pasiūlytų sprendimų yra priimta ir
tikrai ne patys svarbiausi. Tai, kad Rusija ir Baltarusija blokavo
sprendimus, kurie buvo skirti plėsti ir ginti žurnalistų teises,
laisves kibernetinėje erdvėje, nėra nieko nuostabaus, nes kaip tik
tos valstybės bene labiausiai ir priešinasi bet kokioms galimybės
skelbti informaciją, nekontroliuojamą politinio režimo“, - BNS
ketvirtadienį sakė T.Janeliūnas.
Įtakos sprendimų priėmimui, jo teigimu, turėjo ir tai, kad
Rusijoje vyksta nepatenkintų rinkimų rezultatais demonstracijos, o
internetinėje erdvėje „yra skelbiami įvairūs pasipiktinimai“.
Šiame kontekste, pasak eksperto, Rusija nėra linkusi pritarti
tokiems ESBO sprendimams.
Tačiau T.Janeliūnas nesureikšmino kritiško Jungtinių
Valstijų valstybės sekretorės Hillary Clinton (Hilari Klinton)
pasisakymo apie rinkimus Rusijoje, kuris, jo nuomone, nebuvo labai
kategoriškas.
„Ji pasakė tai, kas daugiau ar mažiau ir taip buvo visiems
akivaizdu - kad Rinkimai rusijoje nėra visiškai sąžiningi ar
skaidrūs. Šita jos užuomina nebuvo labai netikėta“, - sakė
politologas.
Tuo tarpu ESBO reakciją į rinkimus Rusijoje jis pavadino
santūria ir svarstė, jog taip galbūt buvo stengiamasi Maskvą
erzinti kuo mažiau.
„Tačiau tai neužkirto kelio Rusijos sprendimams blokuoti didelę
dalį visos ESBO sprendimų. Šiuo atveju Lietuvos kaltinti negalima.
Lietuvos kaltė čia yra pati mažiausia, nes, manau, kad Lietuvos
diplomatai tikrai dėjo visas pastangas, kad kiek įmanoma daugiau
kompromisų būtų pasiekta“, - teigė T.Janeliūnas.
„Šiuo atveju situacija nėra nei nauja, nei kažkuo ypatinga.
ESBO veiksnumas ilgą laiką apskritai yra ribojamas dėl to, kad
šioje organizacijoje telpa daugybė šalių su labai skirtingais
interesais. O tokios šalys kaip Rusija ar Baltarusija apskritai
naudojasi galimybėmis blokuoti tam tikrus sprendimus, nes realiai tik
tokiose organizacijose pasireiškia tokių šalių kaip Rusija ar
Baltarusija galia stabdyti. Juolab, kad ESBO viską turi priimti
bendro sutarimo keliu“, - kalbėjo TSPMI atstovas.
Ekspertas pažymėjo, kad Rusija, kuri skundėsi, kad susitikime
Vilniuje nebuvo atsižvelgta į pasiūlymus dėl saugumo aplinkos,
ilgą laiką bando paversti ESBO konkurente NATO.
„Tai, kad ESBO turi politinę-karinę pusę, neva stiprinančią
bendradarbiavimą, apsikeitimą informacija ir bendrą saugumą
Europos erdvėje, leidžia Rusijai tai naudoti kaip pretekstą bandant
į ESBO pusę permesti vadinamąją kietojo saugumo dimensiją. O
realiai tai yra tik pastangos silpninti tokias organizcijas kaip NATO
ir bandyti primesti vadinamosios vieningos Europos saugumo erdvės
koncepciją“, - kalbėjo jis.
Tačiau politologas pažymėjo, kad tokia organizacija kaip ESBO
„negali būti pakankamai efektyvi, galinti spręsti ir prisiimti
atsakomybę už saugumo užtikrinimą Europos mąstu“.
T.Janeliūnas reziumavo, kad pirmininkavimas ESBO pirmiausia buvo
svarbus pačiai Lietuvai ir pridūrė, jog „galima užjausti
diplomatus, kurie norėjo, kad rezultatai būtų kuo įspūdingesni ir
teikė daug pasiūlymų“. Vis dėlto, anot jo, nesklandumų dėl
pirmininkavimo neįvyko ir Lietuva nepasirodė iš blogosios pusės.
Dvi dienas trukęs ESBO užsienio reikalų ministrų susitikimas
po užsitęsusių diskusijų baigėsi vėlų trečiadienio vakarą.
Europos Sąjunga ir JAV trečiadienį išsakė nusivylimą, kad
Vilniuje vykusiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos
(ESBO) susitikime kai kurios šalys blokavo sprendimus dėl žmogaus
teisių ir žiniasklaidos laisvės. Diplomatai pripažino, kad
sprendimų nepavyko priimti dėl pasipriešinimo iš Rusijos, kuri
ESBO susitikime sulaukė vakariečių priekaištų dėl pažeidimų
per parlamento rinkimus.
Savo ruožtu Rusijos delegacija reiškė susirūpinimą dėl
„ignoruotų“ pasiūlymų didinti ESBO kaip organizacijos efektyvumą
ir kurti „saugumo bendriją“.
2012 metais pirmininkavimą ESBO iš Lietuvos perims Airija.