Seimas nori atjaunėti - svarsto, ar į savo gretas įsileisti 23 metų sulaukusius jaunuolius

Laura Čekanavičienė
Tiek politikos analitikai, tiek Seimo atstovai kalba – jauni žmonės nelabai domisi šalies politiniu gyvenimu. Tad parlamentarai ketvirtadienį svarstė konstitucinę pataisą, numatančią, jog Seimo nariu galėtų tapti ir 23 metų sulaukę jaunuoliai. Po pirmojo svarstymo pataisai buvo pritarta, tačiau parlamentarai kritikavo, jog jauniesiems kolegoms gali pritrūkti kompetencijos.
Seimas sprendžia, ar galima leisti parlamente dirbti 23 metų jaunuolius.
Daugiau nuotraukų (1)
Darbo partijos frakcijos pasiūlymui po svarstymo buvo pritarta: „už“ balsavo 54 Seimo nariai, „prieš“ 3, susilaikė 34 parlamentarai. 
Tam, kad pataisa būtų priimta, Seimas ją turi apsvarstyti dar antrą kartą. Balsuoti turi ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.
Pradiniame Konstitucijos pataisos variante buvo numatytas 21 metų amžiaus cenzas, tačiau ketvirtadienį buvo pritarta Česlovo Juršėno pasiūlymui. Šiuo metu į Seimą gali patekti ne jaunesni nei 25 metų amžiaus kandidatai.
Tiesa, siūlomos pataisos nepatiko vienam jauniausių parlamentarų 32 metų Mantui Varaškai: „Reikėtų prisiminti savivaldybių rinkimus, per kuriuos į tarybas pateko daug 21, 22, 23 metų jaunuolių. Kiek teko pažinti tokių jaunųjų kolegų, jų veikla klostėsi sunkiai. Net elementarūs veiklos, teisių reglamentai jiems buvo sunkiai suprantami.“
Tačiau pataisos iniciatorius Č.Juršėnas teigė, jog jaunuoliai pagyvintų šalies politinį veidą: „Tai išeitų į sveikatą tiek Seimui, tiek šaliai.“
Tuo metu parlamentaras M.Varaška jau po balsavimo spėjo, jog tokiomis Konstitucijos pataisomis būtų suteikta proga į valdžią patekti dabar valdžioje esančių politikų jauniesiems pasekėjams: „Jei ši galimybė bus suteikta, tai atvers duris jaunųjų konservatorių, socialdemokratų, Darbo partijos ir kitų partijų atstovams, kurie angažuotumo kartais turi daugiau nei suinteresuotumo.“
Pats pataisos, siūlytos jau anksčiau, iniciatorius V.Gapšys nelabai tiki, jog siūlymas galėtų sulaukti parlamentarų daugumos ir būtų priimtas. „Darbietis“ teigė, jog tada ilgus metus Seime sėdintys asmenys parodytų nepagarbą jaunimui: „Lietuva kartu su Italija bei Graikija turi aukščiausią amžiaus cenzą. Jei to nebūtų, gal ir krizės tokios neturėtume?“ 
Praėjusių metų gegužę Seimas pritarė, jog parlamento nariu galėtų tapti 21 metų amžiaus kandidatai. Tačiau po svarstymo amžiaus kartelė buvo pakelta.
Trylikoje Europos Sąjungos šalių į parlamentą gali būti išrinkti 18 metų sulaukę jaunuoliai. Aštuoniose šalyse, tarp jų ir kaimyninėse Latvijoje bei Lenkijoje, taikoma 21 metų riba. Dviejose valstybėse galioja 23 metų cenzas, ir tik keturiose – 25 metų riba.
21 metų amžiaus riba galioja ir kandidatams į Europos Parlamentą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.