„Šiaip pats veiksmas siekia gero tikslo - sumažinti pinigų
įtaką politinių partijų gyvenimui. Klausimas, ar tai iš tikrųjų
padidins partijų skaidrumą. Pasaulinė antikorupcinė patirtis yra
tokia, kad vien juridinių asmenų finansavimo draudimas skaidrumo
tiesiogiai nepadidina“, - teigė S.Muravjovas.
Jis akcentavo, kad šalia įstatymo priėmimo atitinkamai reikėtų
stiprinti priežiūros institucijų galias. Kitu atveju politikai,
pasinaudoję kitomis veiklos formų galimybėmis, bus mažiau
kontroliuojami.
„Šiuo metu (...) esama pavojaus, kad pinigai į politines
partijas keliaus kitais keliais - per nevyriausybines
organizacijas, asociacijas, įvairias iniciatyvas. Šiuo atveju
kalbame apie efektyvios stebėsenos poreikį. Su visais dabartiniais
pokyčiais partijos toliau galės verstis įvairiosiomis veiklomis, ir
klausimas, ar 13-asis straipsnis neleis gauti pinigų iš verslo
kitais būdais?“ - samprotavo „Transparency International“ atstovas.
S.Muravjovo nuomone, dabartinė politinių partijų veiklą
reglamentuojanti tvarka sukuria sąlygas, kuriomis politikams žymiai
parankiau veikti visuomeninių judėjimų, o ne partijų pagrindu. Tai
kelia problemas dėl skaidrumo, kadangi nevyriausybinių organizacijų
(NVO) veikla yra mažiau prižiūrima.
„Partijai prasminga būtų įsisteigti tik maždaug pusmetį prieš
rinkimus. Klausimas, kaip toks judėjimas veiks iki tol? Būtų žymiai
parankiau įsiteigti asociaciją, viešąją įstaigą, veikti kaip
visuomeninis judėjimas, rinkti 2 proc. gyventojų paramos mokestį,
dirbti žymiai švelnesnėje NVO terpėje ir būti dar mažiau
atskaitingiems, negu iki šiol reikalavo politinių partijų
finansavimo įstatymas. O atėjus laikui tapti politine partija“, -
kalbėjo S. Muravjovas.