„Labai džiaugiuosi, kad absoliuti ES šalių narių dauguma
supranta ekonominės padėties sudėtingumą ir pavojingumą ir
nusprendė padaryti labai labai didelį žingsnį į priekį
stiprinant fiskalinę, ekonominę drausmę ir atsakingą elgseną su
finansais“, - BNS telefonu iš Briuselio sakė prezidentė.
„Tai didelis žingsnis, bet to matomai nepakanka. Tai yra
vidutinės ir ilgesnės strateginės reikšmės žingsniai.
Procedūros, galimi sutarčių keitimai ir ratifikavimo procesai gali
užtrukti. O šiandien greičiausia rinkos sureaguos, kad grynųjų
pinigų padaugėjo, bet gal ne tiek, kiek tikėjosi“, - kalbėjo
D.Grybauskaitė.
ES šalių vadovai ketvirtadienį ir penktadienio naktį sutarė
dėl fiskalinės drausmės griežtinimo ir paskelbė, kad
biudžetinės disciplinos nesilaikančioms šalims būtų taikomos
sankcijos. 17 euro zonos šalių ir šešios euro neturinčios šalys,
tarp jų Lietuva, paskelbė, kad šios priemonės bus numatytos
susitarime, kurį ketinama pasirašyti iki kovo mėnesio.
Didžioji Britanija atsisakė prisidėti prie naujo susitarimo, o
ir Vengrija, Čekija bei Švedija galutinai apsispręs vėliau.
D.Grybauskaitės teigimu, priimti sprendimai rodo Europos
vienijimąsi, o ne skilimą.
„Viena šalis pati save izoliavo nuo europinių sprendimų, o
visos kitos arba prisijungė iš karto, arba dar turi pasiderinti su
parlamentais dėl formos, tačiau neprieštaravo. Netgi euro zonos 17
šalių, kurios glaudžiau bendradarbiauja ekonominės politikos
klausimais, atveria duris prisijungti visoms valstybėms, kurios nori
vykdyti atsakingą ekonominę ir fiskalinę politiką. Tai reiškia,
kad Europa ne skyla, o vienijasi“, - kalbėjo prezidentė.
D.Grybauskaitė pabrėžė, kad ryžtingi bendri Europos
sprendimai buvo reikalingi jau seniai.
„Visas Baltijos ir Šiaurės regionas, kuris ir anksčiau
pasižymėjo atsakinga finansine elgsena, palaiko tokius žingsnius.
Tai neišvengiama, būtina, ir tai reikėjo daryti gerokai anksčiau
ir nelaukti, kol rinkos pradės linčiuoti kiekvieną šalį
atskirai“, - kalbėjo prezidentė.
D.Grybauskaitės teigimu, susitarimų forma nėra tokia svarbi
kaip turinys.
„Ar sutartis bus keičiama, ar bus atskiri protokolai - jau
techninės detalės. Svarbiausia yra turinio susitarimai, kad turi
būti subalansuoti biudžetai ekonominio ciklo metu, automatinės
sankcijos už Mastrichto kriterijų nevykdymą. Daugelio dalykų kai
kurios šalys nesilaikė ir turėdamos Stabilumo paktą, ne visoms
šalims pakakdavo politinės valios ir atsakomybės, todėl ir reikia
bendrų susitarimų“, - sakė prezidentė.