Susitikime su rajono vadovais buvo pasikeista nuomonėmis apie šių dienų šalies krašto apsaugą. Ministrė merui A.Katinui įteikė Krašto ministerijos atminimo ženklą, o meras atsilygino dovanomis, kurios ministrei primins vizitą į Uteną.
Pasak konservatorės ministrės R.Juknevičienės, jau keletą mėnesių ji važinėja po Lietuvą ir jaunimui primena krašto istoriją, aiškina tautos saugumo problemas. „Man norisi kalbėtis su jaunąja karta ne tik apie saugumą, bet ir kitais klausimais“, – spaudos konferencijoje sakė ministrė, pridurdama, kad tauta nežino, kas vyksta aplink mus, kitose valstybėse, todėl ji ir siekia visa tai atskleisti.
Anot jos, šiandieninis jaunimas labai imlus ir protingas, tą ji pastebi net savo aplinkoje, nes ministerijoje ir visoje krašto apsaugoje tarnauja tikrai šiam reikalui atsidavę kariūnai, kurie yra labai aukšto intelekto. Pagyrusi savo vadovaujamos ministerijos žmones, ministrė užsiminė, kad per jos vadovaujamą laikotarpį pakito visa krašto apsaugos sistema, darbo specifika ir struktūra.
Daugiau dėmesio dabar skiriama ne misijoms kitose šalyse, bet savo krašto apsaugai. Kaip pabrėžė ministrė, tai labai svarbu, nes „esame NATO nariai, todėl turime rūpintis savo krašto apsauga, juolab kad esame kraštinė NATO valstybė Rytuose, kuriuose priešiškos jėgos nesnaudžia“. Kaip pavyzdį, ministrė susirinkusiems žurnalistams pateikė santykius su Rusija. „Štai kad ir labai šviežias epizodas, kai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pasakė, jog jei NATO priims Gruziją į savo aljansą – karas neišvengiamas ir su NATO“, – tvirtino ministrė.
Mūsų šalis pastaruoju metu atkreipė dėmesį į rezervo rengimą Rukloje, kuris labai naudingas mūsų valstybei, nes nebereikia išlaikyti reguliarios armijos, o šis trijų mėnesių jaunų karių pasirengimas mobilizuoja jaunuolius, moko juos ginti tėvynę. Kaip pastebėjo ministrė, šiuo metu Lietuvos kariuomenėje pagal Seimo nustatytą reglamentą tarnauja apie 8 tūkst. kariūnų ir 4,5 tūkst. savanorių.
Ministrė pripažino, kad šiandien valstybė turi problemų su kai kurių struktūrų finansavimu, tačiau Krašto apsaugai daugiau trauktis nėra kur, nes, anot jos, ir taip jau pasiektas 2003-iųjų lygis, kai krašto apsaugai finansavimas sumažintas apie 400 mln. Lt. Jei politikai nuspręs, kad kariuomenei reikia mažinti išlaidas, tada jie turėtų apsispręsti ir dėl jos dydžio. „Aš niekada nepritarsiu kariuomenės mažinimui“, – Utenoje dar kartą pabrėžė ministrė.
Kalbėdama apie karo akademijos reikalingumą ministrė R.Juknevičienė pastebėjo, jog kiekvienais metais į ją priimama apie 70 kariūnų, tačiau ją baigus vietos kariuomenėje negarantuojamos. „Tarp jų vyksta labai didelė konkurencija, į Lietuvos kariuomenę patenka tik geriausi, todėl ir kariuomenės lygis toks aukštas“, – pastebėjo ministrė, pridurdama, jog tie, kurie nepatenka į tarnybą, įrašomi į rezervą, o tai, anot ministrės, labai naudinga šaliai.
Į klausimą, kada konservatoriai sustos griauti valstybę, ministrė atsakė vienareikšmiškai, jog tai tik žiniasklaidos suformuotas mitas. Jos manymu, konservatorių ir dar kelių partijų vyriausybė ne griauna, o tiesiog stengiasi išgyventi. Tos reformos, su kuriomis šiandien susiduria šalies žmonės, būtinos, nes, pasak R.Juknevičienės, prieš tai šalį valdžiusi valdžia nepasirūpino, kaip estai, piniginiu rezervu, kuris buvo sėkmingai panaudotas sprendžiant ekonominės krizės problemas.
Paklausta, o ką jie tada veikė būdami opozicijoje, ji tvirtino, kad buvusių valdančiųjų įkaltas į valstybės kūno valdymą betonas šiandien labai atsiliepia. Anot konservatorės R. Juknevičienės, šiandieninė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kai dar buvo eurokomisarė, to laiko valdančiuosius perspėjo, kad jie surengė didelę puotą maro metu. Ar tai, ar visas bendras šalių ekonominis nuosmukis kaltas, išaiškins ekonomikos ekspertai ir istorikai, tačiau viena aišku, kad atsikelsime dar negreit. Tą pripažino ir ministrė, užsimindama apie didesnį saugumo garantą ir akcentuodama energetinės nepriklausomybės svarbą.