Pasak Krašto apsaugos ministerijos, tyrimo metu buvo atliekama
statistinė 2 tūkst. karininkų duomenų bazės įrašų analizė,
anketinė 313 karininkų apklausa ir interviu su Lietuvos karininkais
- ekspertais. Buvo nagrinėjama karininkų parengimo būklė ir
nuomonė apie tai, kokio karininko reikia Lietuvos kariuomenei, kaip
vertinama karininko karjera ir jo rengimas.
„Apibendrinant tyrimo rezultatus pabrėžiama, kad reikia
atsižvelgti į socialinių ir technologinių specialybių balansą.
Šiuo metu kariūnai dažniau įgyja socialinės arba ne
technologinės pakraipos specialybes, nes akademijoje yra rengiami
būsimieji karininkai vadai. Tačiau LKA kartu reikia stiprinti ir
technologinių studijų prieinamumą“, - rašoma KAM pranešime.
Anot ministerijos, atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad 50 proc.
Lietuvos kariuomenės karininkų pagal paskutinę įgytą specialybę
yra socialinių ir humanitarinių mokslų atstovai. Karinių ar
civilinių technologijos mokslų specialybę kaip paskutinę yra
įgiję beveik 30 proc. karininkų.
9 proc. karininkų turi ne technologinių karo mokslų specialybes
(būrio vado, karybos bakalauro, taktikos), 8 proc. karininkų tyrimo
metu buvo baigę biomedicinos srities studijas, apie 5 proc.
karininkų turi, pavyzdžiui, staliaus ar suvirintojo specialybes ir
nėra baigę aukštojo mokslo.
„Karininkų profesinio rengimo analizė pagal karininkų amžių
rodo, kad socialinių mokslų specialybes įgijusių karininkų
daugiausia yra jauniausiose kartose - su kiekviena jaunesne karininkų
karta mažėja karininkų, kurių paskutinė įgyta specialybė yra
iš technologinių mokslų srities“, - rašo KAM.
Ministerija taip pat pažymi, kad kuo aukštesnis karininko
laipsnis, tuo daugiau yra karininkų, turinčių technologinių
mokslų srities specialybę, o mažiau socialinių-humanitarinių
mokslų atstovų.
„Technologinės specialybės labiausiai yra reikalingos Karinėse
jūrų ir Karinėse oro pajėgose. Tačiau ir čia pastebima akivaizdi
technologinių specialybių „deficito“ augimo tendencija“, - tyrimo
rezultatus apibendrina ministerija.
56 proc. tyrime dalyvavusių karininkų yra studijavę LKA.
Daugiausia jų - jauniausioje 22-29 m. amžiaus grupėje (81 proc.).
Ministerija pažymi, kad LKA dominuoja socialinių ir karo ne-
technologinių studijų profiliai.
Tyrimas „Karininkų rengimas: atitiktis Lietuvos kariuomenės
poreikiams ir perspektyvos“ buvo atliekamas 2010 metų spalio - 2011
metų birželio mėnesiais.
Strateginių tyrimų centras yra LKA dalis, mokslinę veiklą
plėtojanti su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir
politikos mokslų institutu, KAM ir kariuomenės vadovybe.