„Lietuvos radijuje“ taip pat kassavaitinę laidą „Ant
svarstyklių“ vedantis G.Aleknonis teigia, kad įrašęs komentarą
jis sulaukė Lietuvos radijo programų direktorės Guodos
Litvaitienės skambučio - ji pareiškusi, kad arba bus išimta dalis
komentaro, arba jis bus visai netransliuojamas.
Lietuvos radijo programų vadovės sprendimu, iš transliuoto
radijo komentaro ir jo teksto, patalpinto nacionalinio transliuotojo
svetainėje buvo iškirpta G.Aleknonio komentaro dalis, kurioje
autorius svarstė apie neskaidrius verslo ir žiniasklaidos santykius:
„Neskaidrūs verslo ir žiniasklaidos ryšiai visuomenei yra ne
mažiau pavojingi, negu užkulisiniai politikų ir verslininkų
sandėriai. „Snoro“ banko bankrotas padarė nemažų finansinių
nuostolių, tačiau daugumos žmonių indėliai buvo apdrausti,
piliečiai tik patirs šiokių tokių nepatogumų. O kaip
apskaičiuoti tą žalą, kurią mūsų viešajai erdvei padarė rusų
kapitalo bankas, lyg voratinklis apraizgęs didelę Lietuvos
žiniasklaidos dalį? „Lietuvos ryto“ vyriausiasis redaktorius
Gedvydas Vainauskas atvirai prisipažino, kad laikraštis neturėjo
jokio intereso gilintis į „Snoro“ veiklą, taip pamindamas
skaitytojų pasitikėjimą ir visuomenės interesą“.
Komentaro autorius BNS sakė dėl šios situacijos kreipęsis į
LRT tarybos pirmininką Dainių Radzevičių ir iš tarybos tikisi
„išmintingo sprendimo“.
G.Aleknonio komentarą „Galu galą, mazgu mazgą“ Lietuvos radijas
transliavo ketvirtadienį ir penktadienį. Jo tekstas publikuotas
portale lrt.lt. Visas komentaras, kuriame yra ir Lietuvos radijo
iškirpta dalis apie neskaidrius verslo ir žiniasklaidos santykius,
publikuotas portale bernardinai.lt.
G.Litvaitienė BNS aiškino, kad nacionalinis transliuotojas
laikosi pozicijos nediskutuoti apie kitas žiniasklaidos priemones.
„Tokia yra politika - kad mes savo eterio aiškintis santykių su
žiniasklaida nenaudojame“, - sakė G.Litvaitienė.
„Mes laikomės politikos, kad mes nediskutuojame su jokia
žiniasklaida. Jūs girdėjote mūsų eterį - nei su TV3, nei su LNK,
nei su „Respublika“, nei su „Lietuvos žiniomis“, su kuriomis, kaip
žinote, santykiai ne visada būna geri, - savo eteryje nekomentuojame
nė vienos žiniasklaidos priemonės“, - aiškino ji.
G.Litvaitienė vis tik neneigė, kad diskusijų apie kitas
žiniasklaidos priemonės pasitaiko.
„Laidose kalbama, pašnekovai kalba, pas mus nėra draudžiamų
temų, jeigu pašnekovai šneka - be abejo. Bet komentaras nėra
tiesioginis eteris, kur pašnekovai šneka, ką nori“, - dėstė
Lietuvos radijo vadovė.
„Tai nėra susiję su „Lietuvos rytu“ ar su „Snoru“. Jei jūs
klausote mūsų laidų, tai tikrai mes nekomentuojame kitos
žiniasklaidos“, - pakartojo ji.
G.Aleknonio požiūriu, nacionalinis transliuotojas viešai
turėtų deklaruoti, apie ką negalima kalbėti.
„Vis dėlto manau, kad visuomeninis transliuotojas, jeigu jame yra
kažkokios temos, kurių negalima liesti, tai turėtų būti paskelbta
viešai. Kadangi mes visi, mokesčių mokėtojai, mokame už šitas
transliacijas, ir mes turime žinoti, kas, ką ir kiek draudžia
minėti. Man, dirbusiam įvairiomis sąlygomis, ir sovietmečiu,
būdavo pasakoma, ką galima, ką negalima, ir visada sugalvodavai,
kaip tai apeiti. Šį kartą, jeigu aš būčiau anksčiau žinojęs,
aš būčiau sugalvojęs, kaip apeiti“, - BNS pasakojo komentaro
autorius.
LRT tarybos pirmininkas D.Radzevičius sakė, kad taryba šį
klausimą svartys artimiausiame posėdyje ateinantį antradienį.
Savo, kaip Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovo, poziciją jis sakė
galėsiantis pagarsinti tik po LRT tarybos sprendimo šiuo klausimu.