Komentuodamas Jonavos rajono savivaldybės ketinimus leisti 27
pavaldžių įstaigų vadovams išsimokėti tryliktus atlyginimus,
D.Matulionis tai įvertino kaip solidarumo stoką.
„Aš manau, kad čia toks truputėlį savo kiemo interesų
žiūrėjimas. Manau, kad visa valstybė yra gana sunkioje
finansinėje padėtyje ir čia tam tikras solidarumas tikrai
pasitarnautų bendrų Lietuvos problemų sprendimui“, - penktadienį
BNS sakė kancleris.
Jonavos rajono savivaldybės taryba dėl leidimo iš sutaupytų
lėšų išsimokėti premijas turėtų apsispręsti gruodžio
pabaigoje. Taryba taip pat ketina kitąmet 11 rajono biudžetinių
įstaigų pakelti kasmėnesinius priedus.
„Esame ir šiemet spalio mėnesį pareiškę raginimą nemokėti
premijų. Be abejo, tai rekomendacinio pobūdžio raginimas, bet labai
tikimės, kad bent jau valstybinės institucijos laikysis tos
rekomendacijos. Turiu omeny visas mūsų ministerijas, prie
ministerijų esančias įstaigas“, - dėstė D.Matulionis.
Jo teigimu, savivaldybių institucijoms tas raginimas taip pat
galioja.
„Bet jos, be abejo, nėra pavaldžios Vyriausybei. Jie patys
sprendžia. Čia savivaldybių reikalas, mes neturime jokios
tiesioginės įtakos savivaldybėms. Nebent įstatymais uždraustume,
bet tokio pasiūlymo neturime ir artimiausiu metu neketiname teikti“,
- aiškino kancleris.
Premijas Jonavos savivaldybėje turėtų gauti mokyklų, vaikų
darželių, įvairių socialinių įstaigų vadovai. Jonavos mero
Mindaugo Sinkevičiaus aiškinimu, priedus savivaldybei pavaldžių
įstaigų vadovai galės sau skirti iš per metus sutaupytų lėšų.
Tarybos projektas, leisiantis gauti priedus, mero aiškinimu,
parengtas siekiant įvertinti taupiai gyvenusių įstaigų vadovus.
„Čia ne priedas, čia tokia kaip vienkartinė metinė premija.
Jinai mokama iš esamo darbo užmokesčio fondo. Kitaip tariant, nė
vienos iš įstaigų darbo užmokesčio fondas nėra didinamas.
Premijos mokamos dėl vidinių sutaupymų: kai kurie žmonės sirgo,
galbūt buvo neužpildytas etatų skaičius. Leidžiama išsimokėti
ir vadovui vienkartinę išmoką, ir vadovas savo sprendimu galės
paskirstyti darbuotojams vienkartines išmokas, kokios jos galėtų
būti. Dėl darbuotojų sprendžia pats vadovas, o dėl vadovo -
taryba“, - BNS aiškino M.Sinkevičius.
Jis teigė nematantis nieko blogo, kad sutaupytos lėšos bus
išmokėtos kaip priedai. Jis taip pat pažymėjo, kad dalyje rajono
įstaigų nebus mokamos premijos, nes jose nėra sutaupyta lėšų.
„Yra daug institucijų ir nutarime jūs matote tik tas, kurios
sutaupė. Kitaip tariant, jos ekonomiškai naudojo darbo užmokesčio
fondus. Pavyzdžiui, viena iš gimnazijų papuolė, kita nepapuolė“,
- dėstė jis.
Jo teigimu, Vyriausybės ne vieną kartą kartotus raginimus
vengti premijų galima „įvairiai interpretuoti“. Grąžinus lėšas
į biudžetą, esą nebūtų spėjama jas panaudoti.
„Visą laiką tokia situacija susidarydavo. Gal ir būtų galima
sutaupytas lėšas persikelti ir kažką padaryti, bet galvokime
logiškai - nei keliui nei gatvei, nei kažkam nebeskirsi, nei kažką
sutvarkysi, nei kažką surenovuosi“, - svarstė meras.
Apie lėšų grąžinimą į valstybės biudžetą jis kalbėjo
dar skeptiškaiu: „Yra taip, kad iš tų savivaldybių, kurios
sutaupė, paima ir atiduoda toms savivaldybėms, kurios neįvykdė
suplanuoto biudžeto. Mūsų viršplaninių lėšų turėjimas
atsirūgtų taip, kad į kitus metus tos lėšos neperkeliamos“.
Tuo metu ketinimą 11 įstaigų vadovams nustatyti 20-35 proc.
priedus prie atlyginimų 2012 metams meras aiškino didėjančia
infliacija. Šis sprendimas daugiauai paliestų socialinių, kultūros
įstaigų, priešgaisrinės tarnybos vadovus.
„Mes faktiškai tuo sprendimu atstatome 2008 metų situaciją.
Gyvenimas keičiasi ir infliacija didėja, maisto kainos didėja,
kiekvienas vadovas dvejus metus su tuo kriziniu variantu gyveno. Net
ir krizės akivaizdoje, tai yra 2009, 2010 ir 2011 metais, jiems buvo
mokami metiniai priedai, kurie sudarė 20, 10 ar 15 procentų. Dabar
siūlome atstatyti į prieškrizinį laikotarpį“, - teigė
M.Sinkevičius.
Ir ankstesniais metais dalyje valstybės ir savivaldybių
institucijų, nepaisant raginimų sunkmečiu neišlaidauti premijoms,
buvo mokami vadinamieji tryliktieji atlyginimai.