Patikslinti paramos įkainiai ūkininkaujantiems mažiau palankiose vietosė

Per visą programinį laikotarpį paramai pagal šią priemonę ūkininkams buvo numatyta daugiau kaip 990 mln. litų. Visgi, likus dvejiems metams iki programinio laikotarpio pabaigos, priemonės įgyvendinimui pareiškėjams jau skirta 95 proc. šios sumos. Tokį aukštą lėšų įsisavinimą lėmė tai, jog Lietuvoje mažiau ūkininkauti palankios vietovės (MPŪV) sudaro 43,5 proc. visų šalies žemės ūkio naudmenų, todėl į paramą pretenduoja didelis skaičius ūkininkų.

Siekiant, jog išmokas gautų visi paramos kriterijus atitinkantys pareiškėjai, jiems skiriamų išmokų dydis buvo patikslintas. Tai padaryta vadovaujantis KPP nuostata dėl paramos dydžio, kai viršijama vieneriems metams numatyta lėšų suma. „Tokiu atveju išmoka gali būti proporcingai mažinama visiems paramos gavėjams arba išmokos gali būti mažinamos kasmet tiesioginių išmokų kasmetinio padidėjimo suma“, - sakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Motiejaitė.

Kadangi per 2011 m. paraiškose už ūkininkavimą MPŪV prašoma paramos suma siekė 228,9 mln. litų, o priemonės įgyvendinimui pagal planą skirta 141 mln. litų, išmokos sumažintos visiems priemonės pareiškėjams. Nuo gruodžio 1 d. paramos gavėjams pradėtos mokėti 131 Lt/ha dydžio išmokos, ūkininkaujantiems mažo nepalankumo vietovėse, ir 174 Lt/ha išmokos, ūkininkaujantiems didelio nepalankumo vietovėse. Įkainiai sumažinti atsižvelgus į tai, jog paramos dydis nesikeitė ankstesniais metais, o pareiškėjų prašoma paramos suma žymiai viršija metinį priemonės biudžetą. „Esant tokiam dideliam nesuderinamumui tarp priemonės biudžeto ir prašomos paramos sumos ir atsižvelgiant į tai, jog kompensacinių išmokų dydžiai nebuvo mažinami kasmet tiesioginių išmokų kasmetinio padidėjimo suma, atliktos paramos intensyvumo korekcijos visiems pareiškėjams pritaikant mažinimo koeficientą 0,67“, - paaiškino ŽŪM specialistė R. Motiejaitė.

Paraiškas paramai pagal KPP priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių išskyrus kalnuotas vietoves“ kartu su tiesioginių išmokų paraiškomis gali teikti ne mažesnę nei 1 ha žemės ūkio valdą MPŪV turintys fiziniai bei juridiniai asmenys (žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės, asociacijos, išskyrus juridinius asmenis, turinčius likviduojamos įmonės statusą). MPŪV Lietuvoje priskiriama 1 404 431 ha žemės ūkio naudmenų. Didelio nepalankumo vietovėmis laikomos Švenčionių, Molėtų, Zarasų, Ignalinos, Trakų ir Varėnos rajonų savivaldybės. Mažo nepalankumo kategorijai priklauso vietovės, atrinktos savivaldybių ir seniūnijų lygiu, taip pat ir tos vietovės, kurioms įtaką daro specifinės gamtinės kliūtys, pavyzdžiui, smegduobės ar potvyniai, ir kuriose ūkininkavimas turi būti tęsiamas, prireikus ir laikantis tam tikrų sąlygų pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymą.

Individualiai veikiantys ūkininkai paramą pagal KPP priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių išskyrus kalnuotas vietoves“ gali gauti tik tuo atveju, jei jų ūkyje laikomų sutartinių gyvulių (SG) kiekis siekia 0,2 SG/ha pievų ir ganyklų. Šie plotai turi būti deklaruoti pagal Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės 2011 m. taisyklių nuostatas.

Juridiniai asmenys paramą gali gauti ir tuomet, jei gamina prekinę žemės ūkio produkciją, t. y. žolę ir šienainį iš pievų ar ganyklų. Tiesa, šios veiklos vykdymą jie turi įrodyti pateikę dokumentą, patvirtinantį, jog paruoštų pašarų gamyba ūkio gyvuliams yra pagrindinė ar viena iš pagrindinių ūkio subjekto veiklų. Be to, jie taip pat turi pristatyti produkcijos už ne mažiau kaip 250 Lt/ha realizavimo dokumentų kopijas, kurios turi būti patvirtintos seniūno, seniūnijos žemės ūkio skyriaus specialisto ar NMA darbuotojo parašais.

Kartu su vyru ūkininkaujanti Genovaitė Aškelėnienė pasakojo, jog žemės ūkiu užsiima savo reikmėms. Šią veiklą šeima vykdo Ignalinos ir Zarasų rajonuose, kurie priskiriami didelio nepalankumo vietovėms. Kadangi šeima ūkininkauja mažiau palankiomis sąlygomis, jie gauna paramą pagal KPP priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių išskyrus kalnuotas vietoves“. „Ignalinos rajone vien smėlis - žemė labai prasta. Jei didesnė kaitra, plotai išdega. Zarasų rajone žemė kiek geresnė“, - pasakojo moteris.

Ūkininkai augina karves, kiaules, laiko teliuką. Šių gyvulių skaičius atitinka deklaruojamų pievų ir ganyklų skaičių, todėl šeima gauną paramą visam deklaruojamam plotui. Ūkininkės teigimu, parama žemės ūkio veiklą MPŪV vykdantiems pareiškėjams reikalinga – taip jiems kompensuojama dalis prarasto pelno. „Juk rajonuose, kur našumo balas didesnis, yra didžiulis derliaus skirtumas“, - sakė moteris.

***