„Bus registruojamas Seimo rinkimų įstatymo pataisos projektas,
kur numatoma, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, pašalintas
iš pareigų, arba panaikinus jo mandatą, jei po tokio sprendimo
įsigaliojimo dienos nepraėjo 8 metai“, - BNS sakė Seimo
TTK pirmininkas Stasys Šedbaras.
Jo teigimu, projektas artimiausiu metu bus registruotas Seimo
posėdžių sekretoriate.
„Projektas jau yra ant popieriaus, tik norime surinkti daugiau
Seimo narių parašų“, - sakė komiteto vadovas.
Šiuo metu Seimo rinkimų įstatymas numato, kad asmuo, kurį
parlamentas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar
panaikino jo Seimo nario mandatą, iš viso daugiau niekada negali
kandidatuoti į parlamentą.
Ši nuostata keičiama po to, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas
sausį paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių
konvenciją, uždrausdama iš prezidento pareigų per apkaltą
pašalintam partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui Rolandui Paksui
visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą. EŽTT pareiškė, kad
įstatyme įtvirtintas nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas yra
neproporcingas.
Jei Seimas priims TTK narių siūlomą pataisą, jog kandidatuoti
į parlamentą būtų draudžiama 8 metus nuo pašalinimo iš pareigų
datos, R.Paksas galėtų kandidatuoti jau 2012 metų Seimo rinkimuose
spalį.
R.Paksas prezidento posto neteko 2004 metų balandį, kai
Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir
šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Tuo metu pernai metų lapkritį iš Seimo per apkaltą pašalintas
Linas Karalius kandidatuoti į parlamentą galėtų tik po 2018 metų.
EŽTT paskelbus sprendimą, kad Lietuva neproporcingai nustatė
draudimą kandidatuoti į parlamentą sulaužius priesaiką, premjeras
Andrius Kubilius sudarė darbo grupę, kad ši pasiūlytų teisines
išeitis. Teisininkų grupė pateikė tris variantus, tačiau jie visi
siūlė keisti Konstituciją.
Seimo TTK pirmininko S.Šedbaro teigimu, Konstitucijos keisti
nereikia, nes joje nėra įrašytas tiesioginis draudimas kandidatuoti
sulaužius priesaiką.
„Konstitucijos keisti negalima, nes nėra ką. Galima tik pildyti,
kadangi tekste draudimo nėra, reikėtų kažką papildomai pildyti.
Bet Konstituciją pildyti dėl vieno, kito, trečio žmogaus,
specialiai tokiam atvejui, mes nemanome, kad reikėtų, todėl, kad
tai susiję su Seimo rinkimais, daugiau su nieku“, - sakė
S.Šedbaras.
Komiteto vadovas taip pat tvirtino, jog leidimas kandidatuoti į
Seimą R.Pakso atveju nereikštų, kad jis galėtų kelti savo
kandidatūrą prezidento rinkimuose, nors Konstitucija numato, jog
prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, jei jis
gali būti renkamas Seimo nariu.
Prezidento rinkimų įstatymas tuo metu numato, kad prezidentu
negali būti renkamas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba
sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka
pašalino iš pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą.
S.Šedbaras tvirtino, jog, nors „techninę koliziją galima
įžvelgti“, šios nuostatos viena kitai neprieštarauja. „Vis tiek
galioja priesaikos sulaužymo pasekmės, jos nepanaikinamos“, - BNS
sakė S.Šedbaras.
Konstitucinės teisės specialistas, premjero sudarytoje darbo
grupėje dirbęs Vaidotas Vaičaitis tvirtino, kad draudimas
priesaiką sulaužiusiam asmeniui kandidatuoti į prezidentus yra
įtvirtintas konstituciškai, tad Seimui siūlomas reguliavimas kelio
į šalies vadovo kėdę šiuo atveju neatvertų.
Tuo pačiu V.Vaičaitis sakė, jog Seimo siūlomas projektas, nors
politiškai logiškas, turint mintyje, kad Konstitucijos pataisa
sunkiai surinktų reikiamą balsų skaičių Seime, ypač, jei būtų
taikoma vienam asmeniui, bet teisine prasme nėra korektiškas.
„Bet kokiu atveju draudimas yra konstituciniu lygiu, ir
Konstitucinio Teismo nutarimo įstatymas nepakeis, konstitucine prasme
nutarimo negalima nugalėti įstatymu. Bet siūlomas reguliavimas
tikrai nėra aiškus, jis politine prasme logiškas, bet konstitucine
teisine prasme - nekorektiškas“, - BNS sakė teisininkas.
Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas sausio pradžioje
paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją,
uždrausdama R.Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą.
EŽTT pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas nuolatinis ir
neatšaukiamas draudimas yra neproporcingas.
R.Paksas prezidento posto neteko 2004 metų balandį, kai
Konstitucinis Teismas pripažino, jog jis sulaužė priesaiką ir
šiurkščiai pažeidė Konstituciją.