Penktadienį pučiant stipriam vėjui ir drimbant sniegui bendrovės „Meba“ darbininkai malūnui pritaisė naujus iš eglės masyvo pagamintus sparnus.
Tiesa, suktis šie sparnai pradės tik kitų metų vasarą, kai prie jų bus pritvirtintos ir burės. Besisukantys sparnai išjudins girnas – iš malūne sumaltų miltų bus kepama duona šalia malūno pastatytoje malūnininko sodyboje.
Rekonstruotam Žaliūkių malūnui dar 2009-ųjų rudenį uždėtus iš ąžuolo pagamintus sparnus nulaužė pernai vasarą parūžusi vėtra.
Šių sparnų sijos buvo pagamintos ne iš vientiso medienos masyvo ir lūžo būtent sijų sujungimo vietoje.
Specialistai taip pat išsiaiškino, kad ąžuolas nėra tinkamas vėjo malūno sparnams gaminti.
Nauji sparnai pagal ikonografinę medžiagą buvo pagaminti iš pagaminti iš vientiso eglės rąsto bei sutvirtinti anglies pluošto dembliais. Šio kelių milimetrų storio ir keliolikos centimetrų pločio audeklo juosta buvo apklijuoti sparnų stiebai bei posparniai. Tokia priemonė turėtų sutvirtinti sparnus ir suteikti jiems elastingumo.
Konstruktorių skaičiavimais, toks sprendimas turi užtikrinti sparnų stiebų stiprumą esant vėjo greičiui iki 25 m/s.
1875 metais pastatytas Žaliūkių malūnas kaip ir dar du Šiauliuose tuo metu veikę malūnai priklausė vokiečių kilmės verslininkų Danielių šeimai.
Per Antrąjį pasaulinį karą į Vakarus pasitraukę malūno savininko palikuonys vėliau emigravo į Australiją. Pernai vasarą į Šiaulius buvo atvykęs ir jo šeimai priklausiusį malūną apžiūrėjo šeimininko anūkas.
Po karo malūnas buvo nacionalizuotas ir ėmė merdėti – 1957 metais čia buvo liautasi malti miltus.
Šiaulių „Aušros“ muziejui Žaliūkių malūnas buvo perduotas 1967 metais.
Žaliūkių malūnas ir jo technologinė įranga baigti restauruoti prieš dvejus metus. Restauravimo darbai finansuoti Norvegijos finansinio mechanizmo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis pagal projektą „Žaliūkių medinio vėjo malūno restauravimas ir pritaikymas visuomenės reikmėms“.