Jei šiems pasiūlymams bus pritarta, Lietuva ne tik užtikrins
įstatymų veiksmingumą kovos su prekyba žmonėmis srityje, bet ir
užbaigs Europos Tarybos konvencijos dėl veiksmų prieš prekybą
žmonėmis, priimtos 2005 metais Varšuvoje, ratifikavimo procesą. Lietuva
šią konvenciją pasirašė 2008 metais.
Vyriausybei pateiktuose Baudžiamojo kodekso pakeitimuose išplečiama prekybos žmonėmis sąvoka - tokio pobūdžio nusikaltimu
siūloma laikyti bet kokį asmens išnaudojimą: įvairias
seksualinio išnaudojimo formas, priverstinę tarnystę, vergiją,
priverstines paslaugas, išnaudojimą priverstinei santuokai,
elgetavimui ir pan. Šiuo metu kodekso nuostatose vartojama prekybos
žmonėmis sąvoka buvo susieta tik su išnaudojimu prostitucijai,
pornografijai, priverstiniam darbui ir nukentėjusio asmens organų
įgijimu.
Vidaus reikalų ministerija taip pat siūlo įtraukti naują
Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuriame būtų numatyta atsakomybė už
naudojimąsi asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis, žinant, jog
auka tai daro dėl jo atžvilgiu naudojamo fizinio smurto, grasinimų
ar apgaulės. Už tai numatytas laisvės apribojimas, areštas arba
laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Dar viena nauja nuostata susijusi su nukentėjusiųjų apsauga:
asmenis, kurie buvo išnaudojami prekybos žmonėmis srityje, siūloma
atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Lygiai tokia pat nuostata
galiotų ir asmenims, kurie iki pripažinimo įtariamaisiais
savanoriškai pranešė apie neteisėtą veiklą teisėsaugai ir aktyviai
bendradarbiavo atskleidžiant šią nusikalstamą veiką. Šiuo metu
tokių nuostatų nėra.
Be visų minėtųjų pakeitimų, taip pat siūloma baudžiamojon
atsakomybėn traukti ne tik tuos asmenis, kurie siekia įgyti asmens
organus, audinį ar ląstelę, bet ir tuos, kurie apie tai žinojo ar
siekė, kad jie būtų išimti iš nukentėjusiojo, arba šią nusikalstamą
veiką vykdė būdami ir savo įgaliojimus vykdydami valstybės
tarnautojai ar viešojo administravimo funkcijas atliekantys asmenys.
Baudžiamojo kodekso pataisas Vidaus reikalų ministerija parengė
bendradarbiaudama su Teisingumo, Užsienio reikalų, Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijomis, Europos teisės departamentu prie
Teisingumo ministerijos ir kitomis atsakingomis institucijomis.