Vokietis mokytojas, tapęs žinomu istoriku bei filosofu , Oswaldas Spengleris, 1918 m išleido jį išgarsinusią knygą „Vakarų saulėlydis“ (Der Untergang des Abendlandes). Jis kritikavo eurocentrinį europiečių mąstymą, kuris aukštino Europos kultūrą ir į kitą pasaulį žvelgė iš aukšto, per europietiškos civilizacijos akinius, teigė, kad visos civilizacijos gimsta, bręsta ir užgęsta. Taigi, neišvengiamai užges ir europietiškoji. Vakarų civilizacijai jis priskyrė ir Šiaurės Ameriką.
Nepaisant Spenglerio ir kitų mokslininkų įžvalgų, eurocentrizmas yra iki šiol gana stiprus europiečių mentalitete. Tame tarpe ir lietuvių. Nors pasaulyje vis labiau ima dominuoti Azija. Neatsitiktinai didžiausias JAV dėmesys yra nukreiptas į šį kontinentą ir augančias naujas pasaulio galybes- Kiniją ir Indiją.
Nežinau, ar galima teigti, kad JAV, Kanada ir ES jau gęsta. O jeigu ir taip, vis dėlto ir begestanti (gal ne vieną dešimtmetį, o gal ir ne vieną dar šimtmetį) Vakarų civilizacija kartu su Europos Sąjunga ir toliau lieka patraukli visam kitam pasauliui. Į Šiaurės Ameriką veržiasi pietų amerikiečiai, prieš kuriuos JAV pasienyje su Meksika stato milžiniškas sienų užtvaras, prilygstančias gal tik Kinų sienai. Į Europos Sqjungą keliasi šiaurės afrikiečiai ir Azijos gyventojai. Nepaisant krizės eurozonoje rytų europiečiai ieško darbo ir geresnio gyvenimo , „ gestančiuose“ Vakaruose, kurie išsaugojo aukštą pragyvenimo lygį ir daugelį socialinių garantijų, teikiančių orų gyvenimą kiekvienam dirbančiam ir net nedirbančiam.
Iš prasiskolinusios ir demonstruojančios Graikijos kažkodėl negrįžta mano pažįstamo pedagogo sūnus. Jis patenkintas, kad turi ten darbą ir nėra garantuotas, kad tokį darbą ir tokį atlyginimą turėtų savo šalyje. O mano žento sesuo, baigusi aukštąjį mokslą Lietuvoje, neradusi darbo pagal specialybę, savo šalyje galėjo tikėtis tik mažai kvalifikuoto darbo už minimalų atlyginimą. Pakentėjusi metus, nusprendė išvažiuoti į Vakarus.
Nelengvus laikus išgyvenanti Anglija jai suteikė galimybę ne tik šešis kartus daugiau uždirbti nei Lietuvoje, bet ir pusę atlygio atidėti taupymui. Panašių pavyzdžių yra tūkstančiai ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Lenkijoje , Rumunijoje, Bulgarijoje. Turtingieji Vakarai pasipildo žmogiškaisiais resursais iš pačios Europos ir iš kitų žemynų. Kenčia silpnesnės ir vargingesnės šalys, netekdamos išsilavinusio jaunimo, aktyvios savo visuomenės dalies. Ar tai neišvengiamybė ar tik silpnesniųjų nesugebėjimas? Nežinau, ar jie sugrįš į Lietuvą, kur valstybės vadovai kiekvieną dieną kalba apie krizę ir nei patys mato, nei kitiems gali parodyti kelio, kaip iš jos išeiti.
Tačiau grįžkime prie klausimo, kur pasaulyje yra geriau, nei Vakarų civilizacijai priklausančioje Europos Sąjungoje, ypač jei esi europietis, mąstantis eurocentriškai, o tuo labiau lietuvis, kuriam Lietuva yra Europos ir pasaulio centras? Po Antrojo pasaulinio karo nedidelė lietuvių dalis rado prieglobstį Australijoje.
Jie tikrai nesiskundžia ten savo gyvenimu. Tačiau Australija velniškai toli, kaip ir Naujoji Zelandija ir kažin ar daug lietuvių norėtų ten gyventi.Sparčiai auganti Kinijos ekonomika, vadovaujama komunistinės biurokratijos ir milijardierių (taip pat kompartijos narių) pusei savo gyventojų negali užtikrinti elementarių gyvenimo sąygų.Jau nekalbant apie tai, kad dauguma dirba šešias dienas per savaitę pusiau vergiškomis sąlygomis. Ne geresnė padėtis Indijoje, kur šalia prabangių kvartalų stūkso gausūs lūšnynai be kanalizacijos ir vandentiekio. Nekalbėsiu apie Rusiją ir Baltarusiją, į kurias nenori keltis net jų režimo gerbėjai.
Į Europos Sąjungą įstoti laukia Islandija ir būrelis Europos valstybių iš Balkanų pusiasalio. Pirmoji, matyt, iš jų taps Kroatija. Dar lieka dvi neprisijungusios prie ES, bet neabejotinai Vakarų civilizacijai priklausančios - Norvegija ir Šveicarija.
Norvegija turi naftą ir didelį žvejybos laivyną, yra viena turtingiausių pasaulyje valstybių. Ji, kaip ir Šveicarija susaityta daugybe sutarčių su ES, todėl ir mums lietuviams, kaip ES piliečiams taip lengva į ją įvažiuoti ir net ten dirbti bei gyventi. Šveicarai neturi naftos , bet turi bankus ir kalnus,aukštai išvystytomis technologijomis aprūpintą pramonę, geriausius pasaulyje universitetus, mažiausiai biurokratizuotą valdymą,stprią savivaldą ir nežinančią korupcijos valstybę, esančią pačiame Vakarų Europos centre. Savivaldi kaimo ar miestelio bendruomenė net suteikia šalies pilietybę užsieniečiui, jei mano, kad jis yra to vertas. Beje, dvidešimt procentų šalies gyventojų yra užsieniečiai. Šveicarai laikomi viena versliausių tautų Europoje.PVM siekia aštuonis procentus, maistui- dar mažiau.
Šveicarų bankininkas J.Ackermanas, yra vienintelis užsienietis,tapęs Vokietijos „Deutsche Bank“ valdybos pirmininku, turintis pačios kanclerės A.Merkel asmeninį palaikymą. Yra net toks posakis: jei šveicaras verslininkas šoka per langą, šok paskui jį, jis žino, ką daro. Pažįstamas vokietis, atvažiavęs į Šveicariją, kartą prasitarė „ dar yra viena valstybė, kur vyrauja tvarka ir jautiesi saugiai- tai Šveicarija. Mes vokiečiai jau esame tokie, kaip visi“. Tačiau ir Šveicarija šiandien pergyvena ne pačius geriausius laikus. Dėl krizės finansų rinkose jie buvo priversti pririšti savo franką prie euro, nes nuolat didėjantis jo kursas sudavė didžiulį smūgį šveicarų eksportui. Taigi ir šveicarams prireikė europinės valiutos, ne JAV dolerio ir ne kiniečių juanio, bet euro. Ir tai daug ką pasako.
Manau, kad europiečiai, nepaisant krizių ir skirtingai matančių Europos Sąjungos ateitį sugebės išeiti iš euro krizės. 20 amžiuje pergyvenusi du pasaulinius karus Europa tikrai ras jėgų išeiti iš finansinės krizės ir nesuteiks džiaugsmo tiems, kurie laukia jos saulėlydžio.