„Aušros” muziejui priklausantys Žaliūkių malūnininko sodyba ir malūnas buvo atstatyti daugiau nei prieš metus. Malūnas buvo rekonstruotas, o malūnininko namas pastatytas iš naujo.
Tačiau 2,2 milijono litų objektas nebuvo atiduotas eksploatuoti iki šiol, nes 2010-ųjų rugpjūtį vėtra nulaužė malūno sparnus.
„Dabar galų gale atsiskaitysime su projektą finansavusiu Norvegijos vyriausybės fondu”, – vakar lengviau atsiduso muziejaus direktorius Raimundas Balza.
12,5 metro ilgio sparnai buvo padaryti iš ąžuolo medienos, tačiau ne iš vientiso rąsto.
Jungtys buvo sutvirtintos metalinėmis konstrukcijomis, bet jos išlaikė tik 9 mėnesius – iki pirmos smarkios vėtros prieš pusantrų metų.
Ekspertai išsiaiškino, kad liūtis buvo permerkusi medieną, todėl gerokai apsunkę sparnai neišlaikė iki 20 metrų per sekundę siekusios vėtros gūsių. Nepatikimi pasirodė ir sutvirtinimai, nes sparnai lūžo būtent per juos.
Sodybos rekonstrukcijos ir atstatymo darbus atlikusios įmonės „Meba” direktorė Laisvyda Matusevičienė tikino, kad kalčiausi yra sparnų projektuotojai.
Naujieji sparnai padaryti iš vientisų eglinių rąstų ir sutvirtinti anglies pluoštu. Konstrukciją nutarta sutvirtinti anglies pluošto klijuojamų demblių sistema, kuri padidina tvirtumą ir ilgaamžiškumą. Pailginti ir ąžuoliniai posparniai. Konstruktorių apskaičiavimais, tai užtikrins sparnų stiebų stiprumą, jie atlaikys iki 25 metrų per sekundę vėtrą.
Tikimasi, jog naujieji sparnai atlaikys bent 5 metus – tokią garantiją turi duoti statybininkai.
Istoriniuose šaltiniuose nurodoma, kad 5–6 metus laikydavo senovės auksarankių sumontuoti malūno sparnai. Tiesa, Lietuvoje nebėra nė vieno šį specifinį darbą išmanančio specialisto.
Tiesa, R.Balza sakė, kad besisukančiais malūno sparnais bus galima pasigėrėti tik keletą kartų per metus.
Norėjo nugriauti
* Vidury Šiaulių esantis Žaliūkių malūnas kadaise stovėjo miesto pakraštyje. Jį apie 1875–1880 m. pasistatė vokiečių Danielių šeima.
* Malūno sparnai sukosi iki 1957-ųjų, kol čia buvo sumontuotos elektra varomos girnos.
* Šiaulių riboms plečiantis buldozeriai nuvertė senąją malūnininko sodybą, bet šviesuomenės ir muziejininkų pastangomis pavyko išsaugoti patį malūną.