Praėjusį sekmadienį pagrindinės miesto Kalėdų eglės įžiebimą televizijos ekranuose stebėję kauniečiai džiaugėsi, kad pilant lietui jiems nereikėjo šlapti po atviru dangumi.
Tačiau buvusieji aikštėje pyko ne tik dėl prasto oro. Jie esą tapo tiesioginės televizijos transliacijos įkaitais – reklaminės pauzės neleido pajusti vientisos šventinės nuotaikos, aikštėje sumontuota televizijos aparatūra ne visiems leido matyti reginį.
Apie masinius renginius ir jų tiesiogines transliacijas nuomonės paklausėme kauniečio aktoriaus bei režisieriaus, maestro Vytauto Žalakevičiaus mokinio, kelerius metus dirbusio ir Lietuvos radijo bei televizijos Kauno programų režisieriumi Arvydo Lebeliūno.
– Kalėdas esate sutikęs ne tik Lietuvoje. Kaip, remdamasis savo patirtimi, vertinate masines eglių įžiebimo šventes?
– Man eglės puošimas yra asmeninė ir šeimos šventė, laukiamiausias ir didžiausias metų įvykis. Masiniai renginiai tokia proga nevilioja.
Pastebėjau, kad ramiai ir pasiturimai gyvenančiose šalyse masinės šventės sureikšminamos mažiau.
Kelerius metus gyvenau Kanadoje, Vankuveryje. Ten apie Kalėdų eglės įžiebimus trumpai informuoja žinių laidos. Tačiau tiesioginių šventės transliacijų nevyksta. Žmonėms, norintiems pasidžiaugti miestų eglėmis, paliekama teisė tai padaryti jiems patogiu laiku.
Net per pačias Kalėdas ir Naujuosius metus kanadiečiai užsiima savo kasdieniais reikalais, atostogauja, sportuoja ir švenčia namuose.
Kitaip, pavyzdžiui, yra JAV. Niujorko pagrindinės elgės įžiebimas – didžiulė visam pasauliui rodoma šventė.
Manau, kad taip yra dėl to, jog amerikiečiai labiau linkę į komercializaciją.
Be to, tokios šventės bent trumpam užgožia krizes, neramumus, karus.
– Kodėl, jūsų nuomone, lietuviai mėgsta ne tiktai eglių įžiebimo, bet ir kitas masines šventes.
Kokios jos turėtų būti, kad įtiktų ir televizijų žiūrovams, ir renginyje dalyvaujantiems žmonėms?
– Tradiciją rengti masines per televizijas transliuojamas šventes perėmėme ir mes. Tai greičiausiai lemia kelios priežastys.
Masinės šventės yra tapusios politizuotomis, jų metu sau dividendus kraunasi politikai.
Naudos gauna ir verslininkai, televizijos. Žmones nesunku paveikti galinga reklama.
Privilioti masinės psichozės, gyventojai taip pat bent trumpam pamiršta savo problemas.
Jei jau miestas rengia šventę gyventojams, ji turėtų vienyti, sutelkti, palikti gerų prisiminimų.
Man pirmiausia rūpi etinis, moralinis švenčių aspektas.
Kurdami renginio scenarijų jo autoriai turėtų pirmiausia surengti šventę gyventojams.
Parengti gerą reginį ir neafišuoti verslo pusės, įkyriai nepiršti reklamos yra didžiulis menas. Tačiau stebėdamas mūsų masines šventes pasigendu tai padaryti sugebančių žmonių. Daugelis susižeria pinigus, o ant paprastų žmonių jiems nusispjauti.
– Nejaugi neįžvelgiate teigiamų tiesioginių švenčių transliacijų pusių?
– Tai, kad Kauno eglės įžiebimo šventę televizijos ekranuose gali stebėti visa Lietuva, – puikus dalykas. Trečius metus galime didžiuotis, jog turime originalias ir labai gražias egles. Šaunu, kad jas pamato visa šalis.
Tačiau kurdami renginių scenarijus jų autoriai turi daugiau galvoti apie į šventę susirinksiančius žmones. Labai svarbu ir kuo tinkamiau renginiui pritaikyti šventės vyksmo vietą, erdves.
Rotušės aikštė nėra pati patogiausia vieta masiniams renginiams. Ji nedidelė, nėra vietų, kur galima būtų palypėti aukščiau. Todėl rengti šventes šioje erdvėje reikia ypač didelio rengėjų sumanumo bei papildomų investicijų.
Deja, matau, kad specialistų, išmanančių visus šiuos aspektus ar norinčių į juos atsižvelgti, šalyje nedaug.
– Kaip manote, ar įžiebti Kalėdų eglę pasirinkta tinkama data?
– Lietuva – neprognozuojamo klimato šalis. Manau, kad Kalėdų egles galbūt vertėtų įžiebti vėliau, kai labiau tikėtina, kad nelis, o bent jau snigs.
Tačiau čia ir vėl, matyt, kalta komercija. Į šventės sūkurį žmonės bandomi įtraukti kuo anksčiau.