Liberalai, kaip BNS sakė E.Masiulis, nėra kategoriškai
įsikibę siūlymo dėl dalinio 50 proc. senatvės pensijų atstatymo
ir siūlys savas įmanomas alternatyvas, padėsiančias nestabdyti
galimo senatvės pensijų atstatymo.
„Mes tikrai esame nusiteikę kompromisų paieškai ir, manau,
rasime kažkokius sprendimus, mes tikrai nesame nusiteikę prieš ir
esame už tai, kad būtų galima atstatyti visą pensijų dydį, bet
klausimas yra iš kur paimti 250 mln. litų. Prabangos mokesčių
projektais surinktume tik 50 - 60 mln. litų, be to, mums pirmiausia
netinkami būdai, nes tai iš esmės apkrovimas žmonių papildomais
naujais mokesčiais ir net tų žmonių, kurie ir taip daug sumoka
mokesčių“, - BNS kalbėjo E.Masiulis.
Anot jo, liberalai koalicijos partneriams kitą savaitę pateiks
savuosius siūlymus, kaip būtų galima surinkti papildomų pajamų į
biudžetą.
„Siūlysime koalicijos partneriams pasvarstyti dalies valstybės
turto ir dalies valstybės įmonių akcijų pardavimą, kas ir buvo
siūlyta kai kurių ekonomistų, pramonininkų. Yra krūva valstybei
priklausančio nekilnojamojo turto, kurio tikrai nereikia valstybei ir
tikrai valdžia galėtų jį parduoti. Svarstytinas ir variantas dėl
dalies valstybės įmonių dalies akcijų, nebūtinai kontrolinio
paketo, pardavimo. Tai - ir energetikos, ir transporto įmonės“, -
sakė E.Masiulis.
Paklaustas, ar šiuo atveju turimi omenyje ir paties kuruojamai
transporto sričiai priklausantys „Lietuvos geležinkeliai“,
susisiekimo ministras teigė kol kas nenorįs konkretizuoti, kokių
valstybės įmonių dalies akcijų pardavimas galėtų būti
svarstomas.
Parduoti iki 30 proc. Energetikos ministerijos netiesiogiai
valdomų bendrovių „Lesto“, „Klaipėdos nafta“, „Lietuvos energija“
ir „Litgrid“ akcijų šią savaitę siūlė Laisvosios rinkos
institutas (LLRI).
Anot LLRI ekspertės Kaetanos Leontjevos, dalies šių įmonių
akcijos yra kotiruojamos biržoje, todėl „būtų labai paprasta
parduoti šias akcijas“. LLRI skaičiavimais, minėtų įmonių
dalies akcijų pardavimas biudžetą papildytų apie 600 mln. litų.
Be to, LLRI ekspertai siūlė privatizuoti „Lietuvos paštą“ ir
„Lietuvos jūrų laivininkystę“, atskirti „Lietuvos geležinkelių“
infrastruktūrą nuo pervežimo veiklos, pastarąją parduodant. Nors
pastarųjų įmonių privatizavimo procesas būtų ilgalaikis ir
neduotų greitų pajamų jau kitąmet.
Dar viena svarstytina alternatyva siūlomiems prabangos
mokesčiams, pasak E.Masiulio - tarpbankinių transakcijų
apmokestinimas ar dar didesnis kai kurių biudžeto išlaidų
karpymas.
„Jau prieš dvejus metus Europos sąjungoje pradėta svarstyti ir
ES direktyva jau rengiama, tai - tarpbankinių transakcijų
apmokestinimas. Lietuvoje to nėra daroma. Pirminiais skaičiavimais
tai nebūtų labai dideli surinkimas (...), bet tikrai daugiau
surinktume, nei apmokestinus automobilius. Be to, vis dar galvojame,
kad dar yra galimybės ieškoti pajamų dar daugiau karpant biudžeto
išlaidas, tikrai dar būtų galima peržiūrėti kai kuriuos
investicinius projektus įvairių sričių - pradedant transporto
sritimi ir baigiant įvairiomis statybomis iš valstybinės
investicijų programos“, - teigė Liberalų sąjūdžio vadovas.
E.Masiulio nuomone, koalicijos partnerių konservatorių
registruoti prabangos mokesčių projektai yra populistiniai, „labiau
psichologiniai“, parengti paskubomis, paliekant nemažai landų. Kai
kuriems prabangos mokesčių siūlymams, pavyzdžiui, indėlių
palūkanų ar automobilių apmokestinimui, liberalai linkę
nepritarti, tačiau brangaus nekilnojamojo turto galimą
apmokestinimą pasirengę svarstyti.
„Kalbant apie indėlių palūkanų apmokestinimą, susidaro
įspūdis, kad tai gali paliesti labai didžiulį ratą žmonių ir
net, mūsų preliminariais skaičiavimais, žmogus turintis 6 - 7
tūkst. litų indėlį su 3,5 proc. metinių palūkanų jau patektų
į apmokestinamų ratą ir turėtų mokėti 15 porc. gyventojų
pajamų mokestį nuo 200 litų dydžio palūkanų. Tai nemanau, kad
čia kažkas yra bendro su prabanga“, - teigė liberalų lyderis.
„Be to, „Snoro“ banko bankroto akivaizdoje kalbėti apie tokius
indėlių palūkanų apmokestinimus, reikėtų labai atsakingai ir
pasvertai, ir įvertinti pasekmes galvojant apie tai, ar žmonės
tiesiog nepuls atsiimti indėlių, kada sužinos, kad už palūkanas
reikės mokėti mokesčius ir ar nepradės geriau skolinti vieni
kitiems, nei laikys pinigus bankuose“, - svarstė susisiekimo
ministras.
Seime penktadienį užregistruoti konservatorių pasiūlymai
apmokestinti brangų nekilnojamąjį turtą, gyventojų gaunamas
palūkanas už vertybinius popierius, žmonių suteiktas paskolas ir
bankuose laikomus indėlius, taip pat jachtas, lėktuvus, naujus
galingus automobilius.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininko
konservatoriaus Vito Matuzo teigimu, tokiu būdu į valstybės
biudžetą papildomai būtų surinkta iki 100 mln. litų.
Didesnės nei 1 mln. litų vertės turtą siūloma apmokestinti 1
proc. mokesčiu, didesnės nei 200 litų per metus palūkanos už
vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas
paskolas - 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu. Be to, siūloma
apmokestinti galingesnius nei 150 kilovatų galios per pastaruosius 10
metų registruotus automobilius, didesnės nei 50 kilovatų galios
motociklus, taip pat jachtas ir lėktuvus.
Mėnesio mokestis už automobilius būtų po 0,5 lito už 1
kilovatą. Burinėms jachtoms būtų taikomas 30 litų mėnesio
mokestis už jos ilgio metrą, jei ilgis viršija 10 metrų ir jei ji
nėra skirta komercinei veiklai. Orlaiviams, išskyrus oro balionus,
siūlomas 0,3 lito už vieną maksimalios kilimo masės kilogramą
mokestis.
Nuo 4,7 iki 2,5 proc. sumažinus ūkio augimo prognozę ir
maždaug 1 mlrd. litų mažėjant anksčiau prognozuotam mokesčių
surinkimui, Vyriausybė pasiūlė vidutiniškai 4 proc. sumažinti
visas valstybės išlaidas, įskaitant „Sodros“ ir Privalomojo
sveikatos draudimo fondus, o senatvės ir invalidumo pensijas
atstatyti tik 50 proc. Tačiau pastarajam siūlymui pasipriešino
prezidentė, Seimo pirmininkė ir dalis valdančiosios koalicijos
partnerių, todėl skubiai ieškoma būtų, iš kur gauti dar iki 250
mln. litų.
Siekiama, kad kitų metų viešųjų finansų (fiskalinis)
deficitas neviršytų 3 proc. planuojamo bendrojo vidaus produkto
(BVP). Spalį Seimui teiktame biudžeto projekte buvo numatyta, kad
kitąmet fiskalinis deficitas neviršys 2,8 proc. BVP.