Pirkti gyvą eglutę - ekologiškiau nei leisti pinigus plastikiniam medžiui

Šiemet plastikinė gražuolė liko gulėti Mildos sandėliuke, o šeimininkė tvirtai apsisprendė, kad gražiausiai metų šventei rinksis tik tikrą eglę. Bet kokią išsirinkti iš gausios pasiūlos, kaip ja rūpintis?

Jei tikros eglutės Kalėdoms nesirenkate, nes manote, kad taip prisidedate prie medelių išsaugojimo ir jaučiatės esą žalių idėjų skleidėjai, klystate.

Atvirkščiai, pirkti nukirstą ar vazone pasodintą gyvą eglutę yra kur kas ekologiškiau nei leisti pinigus plastiko gabalui, kuris vėliau galbūt atsidurs sąvartyne.

Pasak Panevėžio miškų urėdijos medelyno viršininko Egidijaus Kaluinos, dažniausiai miestiečius miškininkai aprūpina tomis eglutėmis, kurios nukertamos vykdant vadinamuosius ugdomuosius kirtimus. Taip iškertamos eglutės, augančios po elektros linijomis, ar šviesinant pernelyg tankiai suaugusius jaunuolynus. Tokiais atvejais ne vietoje išaugusius jaunus medelius būtina iškirsti, nes iš jų galingi medžiai vis tiek neužaugs.

Kita dalis Kalėdoms skirtų medelių užauginama specialiose plantacijose. Taip jie auginami įvairiose užsienio šalyse, ypač Danijoje, o pastaraisiais metais vis daugėja ir tokiu verslu užsiimančių lietuvių.

E.Kaluinos teigimu, imtis Kalėdų eglučių auginimo ir pardavimo susigundo net vos kelis arus žemės prie namo turintys žmonės. Nors praeina mažiausiai 5-7 metai, kol užauga tinkamos kalėdinei prekybai eglutės, daug priežiūros joms nereikia. Bene svarbiausias rūpestis - laiku aplink spygliuočius nušienauti, kad jų nenustelbtų piktžolės, kitaip augalai skurs ir užaugs neišvaizdūs.

Gamtos bičiuliu savęs nepavadinsite, jei žaliaskarę miške nusikirsite savavališkai. Už tai gresia ne tik sąžinės graužatis, bet ir finansiniai nemalonumai.

Bauda už svetimame miške nukirstą eglę gali siekti 100, o jei esate pareigūnas, tai ir 300 litų. Taip pat teks atlyginti ir savininkui padarytą žalą - sumokėti už patį medelį. Bauda gresia ir tuomet, jei svetimame miške sumanysite nusikirsti šakų.

Savame miške žmonėms leidžiama nusikirsti medelių. Tačiau vežant žaliaskarę namo reikia turėti miško nuosavybę patvirtinančius dokumentus, užpildyti gabenimo lapus. Sustabdę didesnį kiekį eglučių vežantį žmogų miškininkai turi teisę paprašyti parodyti vietą, kurioje jos buvo nukirstos.

Kėniai kvepia citrusiniais vaisiais

Nors pagal senus papročius Kalėdų medelis būdavo puošiamas po Kūčių vakarienės, dabar reta šeima tokios tradicijos laikosi.

Jau lapkričio pabaigoje spygliuočių ar jų šakų ima dairytis vaikų ugdymo, medicinos įstaigos, o įpusėjus gruodžiui prekyba eglutėmis - pačiame įkarštyje.

Kalėdoms papuošti galima ne tik įprastą Lietuvos miškuose augančią paprastąją eglę. Vis populiaresnės dygiosios eglės, paprastai vadinamos sidabrinėmis dėl melsvo spyglių atspalvio, baltosios eglės. Taip pat populiarios vadinamosios daniškos eglutės, nors iš tiesų tai ne eglė, o kėnis.

Paprastosios eglutės - pačios pigiausios. Tačiau jų spygliai pradeda byrėti greičiausiai. Net drėgmės nuolat gaunanti tokia eglutė jau po poros savaičių, praleistų šiltame kambaryje, ima sparčiai plikti. Todėl prekiautojai eglutėmis pastebi, kad ankstyviausi pirkėjai, žaliaskarę nusipirkę gruodžio pradžioje ar net lapkritį, prieš šventes kartais perka antrą medelį, pakeičiantį jau spėjusį nubyrėti pirmąjį.

Dygiosios ir baltosios eglės su spygliais atsisveikina vėliau - maždaug po 3-4 savaičių. Neblogai išsilaiko ir pušų šakos.

Tačiau ilgiausiai žaliomis šakomis džiugina kaukaziniai kėniai - net apie porą mėnesių. Tiesa, šie iš užsienio vežami medeliai maždaug dvigubai brangesni nei lietuviškos eglės. Jei jus ypač žavi įprastų eglučių skleidžiamas kvapas, nusipirkus kėnį gali laukti šioks toks nusivylimas. Mat šie spygliuočiai skleidžia kitokį - į citrusinių vaisių panašų aromatą.

Specialistai pataria vos nusipirkto kalėdinio medelio nenešti iškart į šiltą kambarį, kad jis nepatirtų šoko. Juos reikia pamažu pratinti prie naujos aplinkos: iš pradžių įnešti į vėsoką (iki 5 laipsnių šilumos), šviesią patalpą, vėliau pernešti ten, kur laikosi apie 10-15 laipsnių šiluma, o tik vėliau į dar šiltesnį kambarį.

Kasmet vis daugiau žmonių susigundo nusipirkti vazone augančią gyvą eglutę. Tiesa, šimtaprocentės garantijos, kad toks medelis liks žaliuoti ir po švenčių, niekas jums neduos. Ar į vazonus pasodintos eglės nenunyks, labiausiai priklauso nuo jų laikymo sąlygų per šventes ir po jų.

Jei vazone augančia žaliaskare puošite namo aplinką, terasą ar balkoną, didžiausia tikimybė, kad ji džiugins jus ir kitąmet. Tik vertėtų po švenčių rasti jai labiau nuo vėjų apsaugotą vietą ir apšiltinti vazoną, kad spustelėjus didesniam šalčiui neperšaltų šaknų gumulas.

Jei vazoninė eglutė, kelias savaites laikyta šiltame kambaryje, vėliau išnešama į lauką, ji greičiausiai žus, nes šiltoje patalpoje prabudusiam ir pradėjusiam vegetuoti augalui staigūs temperatūros pokyčiai pražūtingi.

Todėl patariama po švenčių vazoninę eglutę apgyvendinti vėsioje patalpoje - rūsyje, įstiklintame balkone ar ūkiniame pastate ir ten ją palikti iki pavasario. Beje, būtina medelį vis palaistyti, kad jis nesunyktų dėl drėgmės trūkumo.

Peržiemojusią eglutę maždaug kovo mėnesį, praėjus didesniems šalčiams, galima išnešti į lauką. Geriausia tai padaryti apsiniaukusią dieną, kad pavasarinė saulė jos nenudegintų. Išėjus pašalui eglutes galima pasodinti ir tiesiai į dirvą.

Pigiausiai Kalėdų eglutėmis prekiauja miškų urėdijos. Ten eglutė iki 2 metrų kainuoja apie 12 litų, 2-3 metrų aukščio - 17 litų, 3-4 metrų - 32 litus.

Didelę eglės šaką galima nusipirkti už 2 litus.

Prekybos centruose, pardavimo aikštelėse Kalėdų eglučių kainos didesnės.

Vešli populiariausio dydžio (iki 2 metrų) žaliaskarė čia gali kainuoti ir 30-40 litų. Maždaug tiek pat kainuoja vazone pasodinta eglutė.

Už sidabrinę ar baltąją eglę sumokėsite apie 30-50 litų, o kėnių kaina prasideda nuo 50-60 litų.

Mažesniuose miestuose Kalėdų medelių kainos mažesnės, didmiesčiuose, žinoma, didesnės.

***

lrytas.lt kviečia išrinkti gražiausią Lietuvos eglę.