Lietuvoje išnyko nedarbas? Padidėjo dirbančių algos? Priešingai. Tai kaip rinkos ekonomikos šalyje pensijos gali kilti į ikikrizinį lygį, jei algos krizinės, o tūkstančiai buvusių dirbančių žmonių gyvena iš „Sodros” pašalpos ar pasirinko emigranto dalią?
Taip nusprendė D.Grybauskaitės ir I.Degutienės politbiuras, o politbiuras, kaip žinoma, ekonomine logika nesivadovauja.
„Sodra” neturi pinigų, jos biudžeto deficitas per trejus metus jau priartėjo prie metinio biudžeto dydžio? Na, ir kas. Prezidentė paskelbė, ir baigtas kriukis.
Štai ir kyla I.Degutienės „liaudies” seimas į antrąjį naktinį mokesčių perversmą.
Liberalai prieš? „Liaudies” seimas apsieis be jų. Konservatoriams pritars „tvarkdariai” ir socialdemokratai. Kregždute pasivertusi komunizmo šmėkla blaškosi po Lietuvą.
Bet gal seniai reikėjo apmokestinti penkis lėktuvėlius, porą „Ferrari”, geresnius namus ir indėlius? Juk prabanga. Pradėkime nuo indėlių. Prabanga? Liežuvis neapsiverčia taip sakyti. Tai būtų konservatorių smūgis taupiam lietuviui tiesiai į tarpkojį. Tiems patiems senjorams, atsidedantiems juodai dienai.
Taip, turtingose šalyse toks mokestis yra. Bet kai palūkanos pora procentų, o infliacija – keturi, taupus žmogus už indėlį dar valdžiai turės primokėti. Apskritai po didelio banko bankroto indėlius gali apmokestinti tik totalus politinis pusprotis.
Nekilnojamojo turto mokesčius turi turtingos šalys. Turtingos. Kur nėra nei tokių lūšnų, nei blokinių namų kaip pas mus. Kur vidutinė alga eurais ir doleriais yra didesnė nei mūsų – litais. Norime, kad lietuviai amžiams lūšnose taip ir liktų?
Pagaliau ar perversmininkai skaičiavo, kiek pensininkų gyvena namuose, kurių vertė – milijonas litų? Vieną dieną iš jų išplėšime mokestį, o kitą dalysime maisto paketus ir pašalpas už šildymą?
Bet naujus automobilius tai jau reikia? Ką gi, balsuokime už metalo laužą savo keliuose. Ir gausėjantį automobilių parką su užsienio numeriais.
Net pats konservatorius V.Matuzas, vadovaujantis antrojo perversmo rengimo chuntai, pripažino, kad nekilnojamojo turto, automobilių ir indėlių palūkanų apmokestinimas – „tik politinis veiksmas, iš kurio tikėtis didesnės naudos biudžetui neverta”.
Ko vertas toks politinis veiksmas, kuris niekam neduoda naudos? Negana to, ištirps paskutiniai pasitikėjimo likučiai Lietuva. Užsienio kapitalas ir iki šiol pas mus nėjo. Kas bus, kai iš šalies ims bėgti lietuviškas kapitalas? O juk tai toks pat, tik dar baisesnis dalykas nei masinis žmonių bėgimas. Išplaukiantis kapitalas reiškia dar didesnį nedarbą ir didesnę emigraciją.
Ar toks yra partijos, kažkodėl vadinamos Tėvynės sąjungos ir konservatorių vardais, bet vis dažniau kopijuojančios G.Ziuganovo komunistų manifestus rusų liaudžiai tikslas?
Per trejus metus teritorijų planuotojai negavo nė vieno prašymo fabrikui statyti! Mums užteks socialinio teisingumo? Neapsigaukite. Socialinis teisingumas – tokia keista sąvoka, dėl kurios kiek žmonių – tiek nuomonių.
Na, apmokestinsime gražesnius namus, gal netgi poniučių auskarus operoje inspektoriai nufotografuos ir mokestį išrašys, bet kokia iš to nauda bėdžiui, kuris ir prieš tuos mokesčius, ir po jų gyvens iš vaikų pašalpų? Kur jam tas socialinis teisingumas?
Pasidalijome, o kas toliau? Kas gi kurs tas visų trokštamas gėrybes, jeigu tų kuriančiųjų kasmet lieka vis mažiau, o valdžia dar nuo jų ir devynis kailius nulups politiniais motyvais?
Prisimenate pasaką apie senį, auksinę žuvelę ir kvailą senę, kuriai ta žuvytė bandė sukurti tokį socialinį teisingumą, kurio vėliau net N.Chruščiovo komunizmo statytojai nenumatė. Bet senei vis negana buvo. Kol liko prie suskilusios geldos.