„Balsų dauguma, dviem trečdaliais ir daugiau išrinktas Sergejus
Adamovičius Kovaliovas, Rusijos disidentas, ilgametis kovotojas už
žmogaus teises, prieš sovietinį totalitarizmą ir dabar tęsiantis
aktyviai savo veiklą. Žmogus žinomas tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje,
tiek pasaulyje. Man tikrai labai džiugu pranešti tokią žinią“, -
po komisijos posėdžio BNS sakė jos pirmininkas Petras
Auštrevičius.
S.Kovaliovas išrinktas iš keturių kandidatų. Be jo, į
Laisvės premiją dar siūlytas buvęs Aukščiausiosios Tarybos-
Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, buvęs disidentas
monsinjoras Alfonsas Svarinskas ir buvęs disidentas spaustuvininkas
Vytautas Andziulis.
Sprendimą dėl premijos skyrimo priims Seimas.
„Esu įsitikinęs, kad šio pretendento patvirtintimas Seime
tikrai suteiks garbės ir Lietuvai, kuri pripažįsta šio žmogaus
indėlį į ilgametę ir nenuilstamą kovą už žmogaus teises“, -
sakė P.Auštrevičius.
Jis tvirtino prašysiąs Seimo sprendimą dėl Laisvės premijos
skyrimo S.Kovaliovui priimti ypatingos skubos tvarka, kad būtų
spėti sutvarkyti organizaciniai klausimai, ir S.Kovaliovas galėtų
laiku atvykti pasiimti apdovanojimą.
„Tikiuosi, jis priims ją ir, atvykęs į Lietuvą, jis dar kartą
suteiks mums džiaugsmą, pasakęs kalbą ir bendraudamas su mumis“, -
sakė P.Auštrevičius.
S.Kovaliovo kandidatūrą Laisvės premijų komisijai teikė
Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Lietuvos sąjūdžio
iniciatyvinės grupės narys Vytautas Radžvilas, Užsienio reikalų
ministerija, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras,
buvusi disidentė sesuo Nijolė Sadūnaitė, Kauno arkivyskupas
metropolitas Sigitas Tamkevičius.
S.Kovaliovas gimė 1932 metais Ukrainoje, 1954 metais Maskvos
valstybiniame universitete įgijo biofiziko išsilavinimą. 1969
metais tuometinėje Sovietų sąjungoje jis įkūrė pirmąją
iniciatyvinę grupę žmogaus teisėms ginti, aktyviai dalyvavo
publikuojant periodinius leidinius „Einamųjų įvykių kronika“,
„Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“.
Maskvoje S.Kovaliovas susitikdavo ir bendradarbiaudavo su Lietuvos
disidentais Nijole Sadūnaites, Petru Plumpa, Sigitu Tamkevičiumi.
1974 metais S.Kovaliovas buvo suimtas ir teisiamas Vilniuje. Jis
kaltintas antisovietine agitacija ir propaganda, septyneriems metams
ištremtas į gulagą Permės regione, vėliau trejus metus praleido
tremtyje Kolymoje.
S.Kovaliovas taip pat dalyvavo įkuriant žmonių teisių
sąjungą „Memorialas“, skirtą Sovietų sąjungos politinių
represijų aukoms atminti ir reabilituoti, prisidėjo prie
Tarptautinio amnestijos („Amnesty International“) padalinio steigimo
Maskvoje, spaudos klubo „Glasnost“ („Viešumas“) įkūrimo. 1993
metais jis įkūrė judėjimą, o vėliau partiją Rusijos
pasirinkimas (dabar - Demokratinis Rusijos pasirinkimas).
1995 ir 1996 metais S.Kovaliovas buvo nominuotas Nobelio taikos
premijai.
„Sergejaus Kovaliovo apdovanojimas Laisvės premija būtų svarus
Lietuvos indėlis remiant demokratinę pilietinę visuomenę Rusijoje.
Šis žingsnis puikiai įprasmintų Lietuvos pirmininkavimo Europos
saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai prioritetus bei sustiprintų
mūsų šalies kaip paramos žmogaus teisės ir demokratijai Rytų
Europoje centro vaidmenį“, - rašoma užsienio reikalų ministro
Audroniaus Ažubalio teikime.
Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė šių metų rugsėjį.
Ji bus teikiama Rytų bei Vidurio Europos žmogaus teisių gynėjams,
kovotojams už laisvę. Laureatai gaus 5 tūkst. eurų ekvivalento
litais dydžio (17,25 tūkst. litų) premiją.
Premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų pasiekimus ir
indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant
tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio
Europos tautų laisvą apsisprendimą bei suverenitetą.
Premija turėtų būti įteikiama Laisvės gynėjų dieną -
Sausio 13-ąją.