Tokią nuomonę D.Matulionis žurnalistams išsakė pirmadienį po
Vyriausybės pasitarimo, kuriame buvo svarstyti premjero Andriaus
Kubiliaus sudarytos darbo grupės pasiūlymai dėl teritorijų
planavimo ir statybos procedūrų Kuršių nerijoje ir Palangoje.
„Sabonio boteliai, sakyčiau, tarpinėje kategorijoje. Ieškoma
sprendimų ir dėl jų. Vyksta konsultacijos, kiek suprantu, su
Saugomų teritorijų tarnyba, savivaldybe, kad pagal būsimą Neringos
tvarkymo planą ten galimybė sudaryti taikos susitarimą atsiranda“,
- sakė D.Matulionis.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad Arvydo Sabonio įmonės „Sabonio
klubas ir partneriai“ Kuršių nerijoje, Preilos gyvenvietėje,
pastatyti boteliai gali išlikti, D.Matulionis atsakė: „Na, iš
esmės, taip“.
Pasak jo, svarstoma, kad tais atvejais, kai statybos tapo
neteisėtomis dėl pasikeitusios „teisinės bazės“, nors statytojai
turėjo leidimus, būtų galima susitarti taikiai.
„Tie žmonės tokiu atveju, jei priimamas galutinis sprendimas
nugriauti pastatą, iš tikrųjų gali, greičiausiai taip visi ir
darytų, kreiptis į teismą dėl kompensacijos. Tai reiškia, kad iš
valstybės biudžeto reikėtų ne milijono, o keliasdešimt milijonų
litų kompensacijoms. Todėl ir siūlomi sprendimai, kurie vestų į
tam tikrus taikos susitarimus tais atvejais, kai akivaizdu, kad pačio
statytojo kaltės nesimato. O kaltė daugiau yra savivaldybės ar
valstybės pareigūnų“, - aiškino premjero kancleris.
Jis pridūrė, kad diskusijos šiuo klausimu bus tęsiamos kitą
pirmadienį.
Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorius Tomas
Tukačiauskas BNS sakė, kad vadinamųjų Sabonio botelių nėra tarp
parko direkcijai labiausiai užkliūvančių pastatų: „Kiti statiniai
daro didesnę žalą nei Sabonio boteliai“.
Anot jo, parko direkcija labiausiai norėtų, kad Juodkrantėje
neliktų vadinamojo jachtininkų restorano ir druskų sandėlio, o
Preiloje - „nežinia kokios architektūros pastatų“. Tuo metu kai
kuriuos kitus statinius, pakliuvusius teismų akiratin, svarstoma
„pataisyti“, kad jų nereikėtų griauti.
„Sabonio boteliai galbūt patektų į tą kategoriją, kur
užtektų tokių minkštesnių priemonių ištaisyti tai situacijai.
Privatūs savininkai su valdininkais ieško aukso vidurio ir tarpinio
sprendimo“, - sakė T.Tukačiauskas.
Be to, anot jo, „būtų absurdas“, jei nugriovus šiuos botelius,
KKNP tvarkymo rengėjai pasakytų, kad šie statiniai vis dėlto gali
stovėti Preiloje. Parko tvarkymo planą organizuojančios
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorės
pavaduotoja Rūta Gruzdytė BNS patvirtino, kad Sabonio boteliai kaip
su uostu susiję apgyvendinimo pastatai šiame plane numatomi.
„Tai nėra pats grubiausias pažeidimas Kuršių nerijoje, nes
grubiausi pažeidimai yra tie, kur visiškai naujoje vietoje atsirado
naujos statybos, kur istoriškai nėra buvę. O Preiloje, šioje
vietoje, nuo seno yra buvusi komunalinė-ūkinė zona su tam tikrais
sandėliais. (...) Matome galimybę, kad ten atsirastų rekreacinės
paskirties objektas - naudojamas būtent valtims ir lankytojams,
atplaukiantiems laivais, aptarnauti“, - sakė ji.
R.Gruzdytės ir T.Tukačiausko teigimu, šiuo klausimu, nepaisant
teismo sprendimo, galutinį žodį tars Vyriausybė, kuri turi
patvirtinti parko tvarkymo planą.
„Teismo sprendimas sako, kad reikia nugriauti, bet intensyviai
dirba Vyriausybė, jos sudaryta darbo grupė, kuri turi priimti
galutinį sprendimą. Institucijų nuomonės išsiskyrė: VSTT
laikėsi pozicijos, kad reikia griauti, o savivaldybė ir kitos
institucijos sakė, kad nereikia griauti. Nesusitarus valdiškoms
institucijoms, priimtas sprendimas, kad Vyriausybė turi pasakyti, ką
galima pataisyti, o ką reikia nugriauti“, - kalbėjo KNNP
direktorius.
Viena iš garsiausių užginčytų statybų - Arvydo Sabonio
įmonės „Sabonio klubas ir partneriai“ Kuršių nerijoje, Preilos
gyvenvietėje, pastatyti boteliai, kuriuos teismai nurodė nugriauti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 metų balandį įpareigojo
įmonę per pusę metų nugriauti keturiolika neteisėtai pastatytų
botelių, bet iki šiol jie nenugriauti.
Bendrovė tuomet teigė nežinanti, kaip turės įgyvendinti
teismo sprendimą, nes visi septyni pastatyti dvibučiai už paskolą
yra įkeisti „Danske“ bankui. Pastatytų statinių vertė 2006 metais
siekė 23 mln. litų.