Po šios apygardos teismo nutarties nuosprendis vilniečiams Vytui
Karsokui, Dainiui Stelmokui, Justinui Dabarai ir Ingridai Jočienei
įsiteisėjo. Kiekvienas nuteistasis turės sumokėti teismo skirtą
50 minimalių gyvenimo lygių, t.y. 6,5 tūkst. litų, baudą.
Parašai klastoti 2009-ųjų balandžio 1-ąją, kad tuometinis
Seimo pirmininkas, TPP lyderis A.Valinskas galėtų dalyvauti
prezidento rinkimuose. Paaiškėjus, kad trūksta 800 parašų,
nuspręsta tuščias grafas užpildyti išgalvotais vardais ir
pavardėmis, išgalvojant anketinius duomenis bei asmens dokumentų
serijas, numerius.
A.Valinskas surinktus parašus įteikė Vyriausiajai rinkimų
komisijai (VRK), bet netrukus atsiėmė savo kandidatūrą.
Bylos duomenimis, nustatyta, kad suklastoti 98 parašai. Šią
baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Vilniaus miesto 2-asis apylinkės
teismas visiems keturiems kaltinamiesiems skyrė vienodas bausmes -
pinigines baudas.
Apeliacinius skundus pateikė visi keturi nuteistieji, tačiau
trys iš jų apeliacinės instancijos teismo prašė atleisti juos nuo
baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
D.Stelmokas, J.Daubara ir I.Jočienė pripažino savo kaltę ir
nuoširdžiai gailėjosi, todėl jie prašė, kad būtų atleisti nuo
baudžiamosios atsakomybės. Jie yra anksčiau prisipažinę, kad 2009
metų balandžio 1-ąją Seimo Konstitucijos salėje klastojo parašus
ir į parašų rinkimo lapus įrašė išgalvotus žmones.
Tuo metu buvęs A.Valinsko prezidento rinkimų štabo vadovas,
Fabijoniškių vidurinės mokyklos direktorius V.Karsokas siekė
išteisinimo.
Skundus išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėjų
kolegija nusprendė, kad pirmos instancijos teismas padarė tinkamą
išvadą dėl jo V.Karsoko nusikalstamos veikos, kad jis įrašė
melagingus duomenis į parašų rinkimų lapus ir juos perdavė VRK.
Jo kaltę pagrindė teismo ekspertų išvada. Teismas rėmėsi didelį
darbo stažą turinčių eksperčių išvadomis, jos apklaustos ir
teisme.
Apygardos teismas paskelbė, kad kitų nuteistųjų D.Stelmoko,
J.Daubaros ir I.Jočienės atleisti nuo bausmės negalima, nes jie tik
iš dalies pripažino savo kaltę.
„Dalinis kaltės pripažinimas nėra pagrindas atleisti nuo
bausmės, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai šio
prisipažinimo nenustatė lengvinančia aplinkybe“, - pareiškė
Vilniaus apygardos teismas