Už tai buvo 96 Seimo nariai, prieš vienas, balsuodami susilaikė
penki parlamentarai.
S.Kovaliovo kandidatūrą Seimui pristatęs Laivės premijų
komisijos pirmininkas liberalas Petras Auštrevičius teigė, kad šia
premija būtų įvertinta šio žmogaus „ilgalaikė įtaka ne vienai
valstybei“.
„Lietuvai iškovoti laisvę be rusų demokratų paramos kažin ar
būtų įmanoma“, - teigė jis, atsakydamas į Lenkų rinkimų akcijos
atstovo Michalo Mackevičiaus pastabą, kodėl pirmoji premija
neskiriama kuriam nors buvusiam Lietuvos disidentui.
„Kilnu pirmąją premiją suteikti ne savo piliečiui, o tam,
kuris sunkiais laikotarpiais buvo su Lietuva“, - kalbėjo
P.Auštrevičius.
Laisvės premija S.Kovaliovui bus įteikta kitų metų sausio
13-ąją, minint tragiškus įvykius Vilniuje. Laureatas bus
kviečiamas atvykti į iškilmingą Sausio įvykių minėjimą.
S.Kovaliovas Laisvės premijos laureatu išrinktas iš keturių
kandidatų. Be jo į Laisvės premiją dar siūlytas buvęs
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas
Landsbergis, buvęs disidentas monsinjoras Alfonsas Svarinskas ir
buvęs disidentas spaustuvininkas Vytautas Andziulis.
S.Kovaliovo kandidatūrą Laisvės premijų komisijai teikė
Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Lietuvos sąjūdžio
iniciatyvinės grupės narys Vytautas Radžvilas, Užsienio reikalų
ministerija, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras,
buvusi disidentė sesuo Nijolė Sadūnaitė, Kauno arkivyskupas
metropolitas Sigitas Tamkevičius.
S.Kovaliovas gimė 1932 metais Ukrainoje, 1954 metais Maskvos
valstybiniame universitete įgijo biofiziko išsilavinimą. 1969
metais tuometinėje Sovietų sąjungoje jis įkūrė pirmąją
iniciatyvinę grupę žmogaus teisėms ginti, aktyviai dalyvavo
publikuojant periodinius leidinius „Einamųjų įvykių kronika“,
„Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“.
Maskvoje S.Kovaliovas susitikdavo ir bendradarbiaudavo su Lietuvos
disidentais Nijole Sadūnaites, Petru Plumpa, Sigitu Tamkevičiumi.
1974 metais S.Kovaliovas buvo suimtas ir teisiamas Vilniuje. Jis
kaltintas antisovietine agitacija ir propaganda, septyneriems metams
ištremtas į gulagą Permės regione, vėliau trejus metus praleido
tremtyje Kolymoje.
S.Kovaliovas taip pat dalyvavo įkuriant žmonių teisių
sąjungą „Memorialas“, skirtą Sovietų sąjungos politinių
represijų aukoms atminti ir reabilituoti, prisidėjo prie
Tarptautinio amnestijos („Amnesty International“) padalinio steigimo
Maskvoje, spaudos klubo „Glasnost“ („Viešumas“) įkūrimo. 1993
metais jis įkūrė judėjimą, o vėliau partiją Rusijos
pasirinkimas (dabar - Demokratinis Rusijos pasirinkimas).
1995 ir 1996 metais S.Kovaliovas buvo nominuotas Nobelio taikos
premijai.
„Sergejaus Kovaliovo apdovanojimas Laisvės premija būtų svarus
Lietuvos indėlis remiant demokratinę pilietinę visuomenę Rusijoje.
Šis žingsnis puikiai įprasmintų Lietuvos pirmininkavimo Europos
saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai prioritetus bei sustiprintų
mūsų šalies kaip paramos žmogaus teisės ir demokratijai Rytų
Europoje centro vaidmenį“, - rašoma užsienio reikalų ministro
Audroniaus Ažubalio teikime.
Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė šių metų rugsėjį.
Ji bus teikiama Rytų bei Vidurio Europos žmogaus teisių gynėjams,
kovotojams už laisvę. Laureatai gaus 5 tūkst. eurų ekvivalento
litais dydžio (17,25 tūkst. litų) premiją.
Premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų pasiekimus ir
indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant
tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio
Europos tautų laisvą apsisprendimą bei suverenitetą.